Pilietis iš „neteisingos kartos“ turi „Sodrai“ opų klausimą

Aš net nežinau, kas toks. Pusę gyvenimo pragyvenau Sovietų sąjungoje. Galėčiau vadintis tarybiniu žmogumi, gyvenusiu nuo atlyginimo iki atlyginimo.

Emigrantas<br>R.Danisevičiaus asociatyvioji nuotr.
Emigrantas<br>R.Danisevičiaus asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kęstutis

Mar 21, 2017, 2:19 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 1:18 PM

Nemažą dalį gyvenimo esu nepriklausomos Lietuvos piliečiu. Turėčiau vadintis laisvu laimingu žmogumi.

Nedidelį savo niekuo neišsiskiriančio gyvenimo tarpsnį esu Europos sąjungos gyventoju. Šiam tarpsniui neturiu pavadinimo, tiesiog kartu su paklydusiais turistais traukiau praeitos epochos dainą – mano adresas ne namas ir ne gatvė, mano adresas Europos sąjungos trasos.

Ir visai trumpą savo gyvenimo dalelę esu.... nei luptas, nei skustas.

Dirbu ir didesnę metų dalį praleidžiu Anglijoje, kuri taip pat nei skusta, nei lupta. Nei pilnateisė ES narė, nei nepriklausoma Karalystė, nei paslaptinga Brexit–May veidrodžių karalystė.

Tetrūksta žvairio ir Alisos, iššokusių iš pasakos apie veidrodžių karalystę ir lakstančių tarp Briuselio ir Londono.

Na tiek to, žvairį ir Alisą palikime pasakoriams, Brexit – May tegu pati kabina užvirtą košę, o aš bandysiu pamaišyti mūsų „Sodros“ išvirtą sodrią košę. Tiksliau, paknibinėti paslaptingą raidžių derinį PSD.

Nesu specialistas, bet ir man kyla paprastų žmoniškų klausimų. Pirmiausiai, ilgai negalėjau suprasti, ko gi reikia tai mūsų visų globėjai „Sodrai“ su tuo priedėliu PSD. Vieni sako, kad reikia tokio popieriuko, kiti – kitokio ir taip galvą susuko, kad tik vieną supratau, jog reikia deklamuoti anos epochos auksinę mintį: „Be popieriuko tu niekas, su popieriuku – žmogus.“

Ačiū sėdintiems aukštai, kad nereikia ištraukti, anot Vladimiro Majakovskio „iš plačių kelnių kišenės raudono paso“. Na, ir čia gal raudonus palikime raudoniems, juodus- juodiems, o mes išsiaiškinkime su savais rašteliais.

Mūsų „Sodra“, neapsikentusi klausimų tvano, užplūdusio po grasinimų Tėvynės „išdavikus“ padaryti patriotais, pagaliau paaiškino, kokį raštelį iš kur reikia gauti ir atnešti.

Gerai, supratome, skolas sumokėjome ir pradėjome laukti dienos X, kai pateikus popieriuką, atgausime įmokas (taip paaiškino „Sodros“ darbuotojai), kurios užlopė vieną iš daugelio skylių, ir žiūrėsime, kas pabirs iš tos skylės nuplėšus tą lopą.

Taigi, aš – pusiau emigrantas, Anglijoje metus moku mokesčius, balandžio mėnesį parvežu anglišką raštelį, man grąžina, ką sumokėjau du kartus (Anglijoje/Lietuvoje) ir... Vėl iš naujo moku iki kito balandžio mėnesio?

Čia tikriausiai tas gudrus ekonominis terminas „pinigų judėjimas“. Iš vienos kišenės į kitą tose pačiose kelnėse. Ar nebus taip, kad dabar „Sodra“ ploja rankomis surinkusi nemažą dalį mokesčių, kai reikės grąžinti, sakys: „Atsiprašom, pinigų neturim, teks palaukti.“

Savo internetiniame puslapyje jie aiškiai rašo, kad pilietis sveikatos draudimo įmokas moka tik vienoje šalyje, toje, kurioje dirba. Tai kodėl prašo mūsų mokėti dar ir Lietuvoje? Nejaugi šiais technologijų laikais neįmanoma pasitikrinti, ar žmogus kažkur dirba ir moka mokesčius, ar tiesiog veltėdžiauja? Juk toms technologijoms išleidžiamos nesuvokiamos pinigų sumos, o naudos, akivaizdu, nėra jokios, jei žmogui reikia bėgioti su popieriukais.

Dar viena mintis. Pateiktas pavyzdys kiek kainuoja apendicitą išpjauti. Tikiu – daug, nesuklysiu pasakęs numirti ir pasilaidoti pigiau. Taigi, klausimas. Jei metų bėgyje, man būnant namuose (o jie vis dar yra Lietuvoje), staiga tektų operuoti tą nelemtą apendicitą, man jį išoperuos, nes savarankiškai ir sąžiningai moku PSD, išgyvenu iki balandžio mėnesio, vėl pateikiu popieriuką apie Anglijoje sumokėtus mokesčius ir man grąžina... visas įmokas ar už apendicitą atskaito?

Tai čia pora, mano, eilinio emigranto, klausimų. Manau, specialistai daugiau galėtų užduoti, o aš daug galvos nekvaršindamas nei jums, nei sau mokėsiu, tą PSD balandžio mėnesį atsiimsiu, ką sumokėjau metų bėgyje, pasistengsiu nesirgti, sveikas numirti ir pasilaidoti Tėvynėje, bet kaip piliečiui iš tos anos, neteisingos kartos, norisi paklausti: „Kodėl iš tokio paprasto dalyko pučiamas toks burbulas?“

Jei žmogus dirba kitoje ES šalyje, jis moka mokesčius, o jei nedirba ir nemoka, tai jis puikiai suvokia, kad už medicinos paslaugas teks susimokėti pačiam.

Ir nereikia versti išsideklaruoti iš Lietuvos tų, kurie išvyko laikinai. Net neabejoju, kad jau laikas Marijonui Mikutavičiui perrašyti savo hitą „Trys milijonai“, nes seniai jau jų nebėra, ir kur nors įterpti Vladimiro Majakovskio žodžius: “Lyg vilkas sugraužčiau biurokratizmą. Popiergaliams pagarbos nėra“.

***

„Sodros“ komunikacijos skyriaus atstovas Rytas Stalnionis pabrėžė, kad jei emigrantui būnant namuose staiga tektų operuoti apendicitą, bandymas atgauti įmokas pasinaudojus privalomojo sveikatos draudimo apmokamomis paslaugomis būtų traktuojamas kaip bandymas piktnaudžiauti. 

„Pateikus dokumentus, įrodančius asmens draustumą socialiniu draudimu kitoje ES šalyje arba Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje bei Lichtenšteine, „Sodra“ dokumentais pagrįstų laikotarpiu Lietuvoje sumokėtas įmokas grąžintų. Tačiau, mūsų žiniomis, tokiu atveju VLK išlaidas už žmogui nemokamai atliktą operaciją ir su ja susijusias sveikatos priežiūros paslaugas išieškotų.

Prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir žmonių grupes, kurioms ši prievolė yra taikoma, nustato ir apibrėžia Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas.

„Sodra“ šiuo atveju atlieka įmokų administratoriaus funkciją – yra atsakinga už įmokų surinkimą iš žmonių, kurie tas įmokas turi mokėti. Kaip tai nuolat pabrėžiame, „Sodra“ jokiu būdu nesiekia išieškoti išmokų iš žmonių, kurie jų mokėti neturi. O tai daryti privalo tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje. Kol žmogus nedeklaruoja savo išvykimo, tol „de jure“ jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, nes duomenų apie jo gyvenimą svetur „Sodra“ neturi.

Deja, bendros socialinio draudimo duomenų apsikeitimo sistemos nei pasaulyje, nei Europoje neegzistuoja, nes visose šalyse galioja skirtingi įstatymai, mokestinės aplinkos, todėl vien Lietuvos investicijų į technologijas tikrai nepakanka.

Turime suprasti, kad asmens duomenys yra jautrūs ir turi būti saugomi laikantis aukščiausių saugumo standartų, tai dar labiau apsunkina sistemos X, bendros visoms šalims ir prieinamos tų visų šalių specialistams, kūrimą ir turėjimą.

Apsikeitimas asmens duomenimis yra sudėtingas ir dėl laisvo žmonių judėjimo ES erdvėje, kuriuo naudojasi po skirtingas šalis migruojantys žmonės: jokioje šalyje nėra reikalavimo informuoti apie šalį, kurioje žmogus mokesčius mokėjo anksčiau, o kartais žmonės keliauja iš vienos šalies į kitą kas keleri metai ir kiekvienoje tikrai nepraneša, kad atvyko, iš kur ir pan.

Šią situaciją iš esmės palengvintų ir išspręstų įstatymų laikymasis, šiuo atveju – išvykimo deklaravimas, kaip to reikalauja nuo 2003 m. galiojantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, iš šalies išvykstant ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui. Jūsų aprašomi sunkumai kyla tik dėl šios, įstatymais nustatytos prievolės, nesilaikymo.

Bendri reglamentai – pavyzdžiui, dvigubo neapmokestinimo taisyklė – galioja bei yra sėkmingai taikomi jau dabar. Tam tereikia sutvarkyti dokumentus, bet ne tikėtis, kad viskas įvyks automatiškai.

„Sodra“, lanksčiai reaguodama į žmonių poreikius, maksimaliai supaprastino dokumentų pateikimo procedūrą: pakanka pateikti skanuotus dokumentus elektroniniu paštu, nereikalaujama originalų, vertimų ar patvirtinimų, priimamos visose ES ir EEE šalyse galiojančios formos. Jei reikia papildomo laiko dokumentams gauti, tereikia užpildyti prašymą. Taigi net ir seniai išvykusiems iš Lietuvos žmonėms tai padaryti nesudėtinga, jokio popieriaus (tiesiogine prasme) „Sodra“ neprašo, o šiek tiek laiko skirti dėl išvykstant nepateiktos deklaracijos, vis tiek teks.

Daugiau informacijos apie PSD skolos perskaičiavimą ir prievolės mokėti įmokas sustabdymą galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje“, – komentavo „Sodros“ komunikacijos skyriaus atstovas R.Stalnionis.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.