Visi seklūs ežerai lėtai miršta, nes vandens augmenija nugali ir užima visą erdvę. Vandeniui tada jau nebelieka vietos. Vietoj ežero ilgainiui atsiranda durpynas. Labai gaila, nes šio ežerėlio vanduo, panašiai kaip Druskininkų ar Birštono šaltinių, pasižymi gydomosiomis savybėmis. Dėl jo dugne vykstančių biologinių procesų, jam būdinga rūgštinė reakcija.
Maloniai nustebau, kuomet pamačiau, kad visi jo pakrantėje augę krūmai švariai iškirsti. Pirmoji į galvą atėjusi mintis – ruošiamasi ežerą valyti. Bus dviguba nauda – puikios sąlygos plaukioti, o žemdirbiai gaus vertingą organinę trašą – Sapropelį.
Tačiau mano džiaugsmas buvo per ankstyvas. Pasirodo, jog ežeriuko niekas nė negalvoja valyti, nes krūmai iškirsti ne tik čia, bet ir kitų Verkių miške esančių ežeriukų pakrantėse. Tokiu būdu „tvarkoma“ Lietuvos gamtinė aplinka ir gaminamas ekologiškas kuras katilinėms. Tam reikalui net specialios firmos įsisteigusios reklamuojasi internete, todėl tokia „veikla,“ tikriausiai, vystoma ne tik čia Vilniaus pašonėje, bet ir kitur Lietuvoje.
Ar kas nors susimąsto, kokia žala daroma gamtai? Tokiu būdu darkomas mūsų krašto nuostabus gamtovaizdis, keičiama jo erdvinė teritorinė struktūra, gamtinis pobūdis, ekologinis stabilumas ir kraštovaizdžio estetinė vertė. Tai tik viena pusė.
Kita vertus, ežero pakrantės krūmai teikia prieglobstį faunai. Šitą ežeriuką labai pamėgo antys, laukiai ir kiti vandens paukščiai. Pakrantės krūmų priedangoje jie suka lizdus ir peri jauniklius. Dabar ežero krantai atrodo nuogi, negyvi ir nykūs, tarytum praūžus viską niokojančiam uraganui ar cunamiui. Ir jie tokie bus keletą metų, kol vėl užaugs krūmai. Kaip žinia, krūmai – pagrindinis bebrų maistas ir jų statybinė medžiaga. Kai nėra krūmų, šitie gudrūs ir išradingi „medkirčiai“ netingi „nuleisti“ ir stambius medžius, tame tarpe net ąžuolus jie įstengia įveikti. Tokiu būdu, pašalindami krūmus, mes aukojame vertingus medžius. Bebro niekas negali sudrausminti, nes jis dirba naktį.
Šis atvejis akivaizdžiai parodo kai kurių mūsų valdininkų mentalitetą. Jie veikia, kaip sakydavo vieno romano herojus, darydami „Monkės biznį.“ Medžiagą biokurui reikia auginti specialiose plantacijose, o ne kirsti kur papuola ir tokiu būdu kenkti gamtai bei žmonėms. Įdomu, ką apie tai galvoja ponas aplinkos ministras?