Senųjų antikos artes liberales studijos, Atėnų aukštoji mokykla, Platono akademija, graikų, Bizantijos, persų, kinų, arabų, indų, mokymosi institucijos nebuvo vadinama universitetais.
Taip jau priimta, kad pirmasis universitetas Europoje susikūrė 1088 m. viduramžiais, Bolonijos universitetas, Italijoje, vadinamas „Universitetų motina“ („Alma mater studiorum“).
Visai neseniai universitete buvo tik doktorantūros studijos, šiandien jame mokosi apie 84 200 studentų, iš kurių 30 000 magistrantų. Tarp žinomų absolventų yra trys popiežiai, daugybė verslininkų ir keletas italų politikų. Bolonijos universitetas užima 188 vietą „QS World University Rankings 2018“.
Pateiksiu truputėlį skaičių, kiek studijuoja studentų kai kuriuose universitetuose Europoje. Salamanka universitete (įkurtas 1218 m.), Ispanijoje, studijuoja 38 000 studentų. Erfurto universitete (įkurtas 1392 m.), Vokietijoje – 5 710, Jėnos universitete – 18 403, Berlyno universitete – 33 033, Berlyno technikos universitete – 33 933, Miuncheno universitete – 50 327.
Berlyno aukštosiose mokyklose 2016 m. studijavo 180 096 studentų. Vokietijoje iš viso yra 99 universitetai, vien Karlsūhe (Karlsruhe) 307 755 gyventojų turinčiame mieste galima studijuoti 9 universitetuose, kur mokosi 41 800 studentų, Ispanijoje – 87 universitetai, Serbijoje 17 universitetų ir 81 aukštųjų mokyklų, Prancūzijoje yra 83 valstybiniai universitetai.
Veja į užsienį?
Skaičius galime rašyti ir rašyti, tačiau Lietuvos vyriausybei ir Seimui tai nerūpi. Universitetai jau jungiami į kelis bendrus. Iš vienos pusės.
Įstos į KTU ar VU, ar VDU, o baigs Kauno ar Vilniaus „jungtinių pajėgų darinį“?. Čia kaip su mokyklų uždarymu. Buvo iš anksto kalbama, diskutuojama: „Uždarysime mokyklas“. Dar nespėjus uždaryti beveik pusė mokinių pakeitė mokyklas, pusė su tėvais emigravo. Taip savaime „mokyklos užsidarė“. Universitetų jungimo baigtis aiški. Ko čia sėdite? Važiuokite iš tos Lietuvos.
Taip ir padarysime. Moksleiviai, nemokate lietuvių kalbos, o anglų įvaldę kaip savo gimtąją kalbą – greičiau integruokitės Anglijoje, Škotijoje, Amerikoje, Australijoje...
Turėtų atsistatydinti?
Šiemet lietuvių egzamino neišlaikė 11 procentų dvyliktos klasės moksleivių. Kas iš to? Neišlaikę lietuvių kalbos valstybinio egzamino moksleiviai galės perlaikyti ne valstybinį, o mokyklinį egzaminą.
Deja, išlaikius mokyklinį egzaminą jie negalės įstoti į universitetą, tik į kolegijas ar į mokamą vietą universitete.
Kas kaltas? Panašu, kad Lietuvoje vyksta tautos naikinimo procesas. Lietuvių kalbos egzaminas paruošiamas ir taisomas taip, kad lietuvis, mokantis kalbėti, rašyti, dėstyti mintis, išlaikęs kalbėjimo egzaminą, deja, neišlaiko lietuvių egzamino.
Manau, po tokio rezultato – 11 procentų neišlaikiusių lietuvių kalbos egzamino – turėtų savo noru atsistatydinti Nacionalinio egzaminų centro darbuotojai, lietuvių kalbos komisija, LR švietimo ministerijos ministrė ir ruošusieji lietuvių kalbos valstybinį egzaminą.
Neįdomus mokslas?
F. Kafkos romanas „Procesas“ turėtų būti pagrindinė knyga nustačiusiems ir sugalvojusiems lietuvių kalbos egzamino reikalavimus, taisantiems rašinius. Jei moksleivis neišlaiko egzamino. Kas kaltas? Mokytojas, mokykla, Nacionalinis egzaminų centras ir biurokratinė egzaminų tikrinimo sistema?
Pažvelkime į sudarytą lietuvių kalbos taisyklių ir egzaminų taisymo sistemą. Kuo daugiau išimčių – tuo geriau, kuo daugiau taisyklių – tuo geriau kalbai. Kodėl neskelbiama rašinių ištaisytos klaidos po valstybinio egzamino? Koks nustatytas biurokratinis vertinimas?
Moksleiviai atvirauja, kad jiems pati neįdomiausia lietuvių kalba, kad jie nenori mokytis lietuvių kalbos.
Prisiminkime Aristotelį, gimusį 384 m. pr. m. e. Jis buvo fizikas, filosofas, metafizikas, biologas, zoologas, politikas, psichologas, plėtojo retoriką, muziką, teatrą, etiką, poetiką.
Išugdė Aleksandrą Didįjį, Aviceną, Averojų, Albertą Didįjį, Tomą Akvinietį, Klaudijų Ptolemėjų, M. Koperniką, Galilėjų. Ar Aristotelis nemokėjo graikų kalbos? Bet šiuolaikinėje Lietuvoje būdamas lietuviu, matyt, lietuvių valstybinio egzamino būtų neišlaikęs.
O kas gi galėtų būti? Reikia kuo daugiau universitetų, aukštųjų mokyklų, institutų, o ne juos uždarinėti. Tauta tik tada bus aukšto išsilavinimo, kai turėsime kuo daugiau baigusių aukštąsias mokyklas.
Neturime naudingų iškasenų, išskyrus durpes, žvyrą, naftą, bet galime turėti išminčius, mokslininkus, rašytojus, menininkus, muzikantus. Galbūt aukštųjų mokyklų institucijos daugiau galėtų perimti laisvo universiteto principų kaip buvo Aristotelio laikais, pavyzdžiui vykdomos peripatetikų, arba vaikštinėtojų paskaitos.
Naikintų stiliaus klaidas
Lietuvių kalbos gerinimas link laisvo kalbėjimo ir pasirinktinai laisvos rašybos būtų ryžtingas žingsnis padėti pamilti lietuvių kalbą lietuviams. Paprastinti lietuvių kalbos taisykles, paprastinti rašybą, leisti rašyti ir kalbėti pagal nuo seno nusistovėjusią kalbėjimo tvarką – vardininko ir galininko linksniai vietoj dabar reikalaujamo kilmininko, leisti daugiau tarmės „klaidų“ ir nelaikyti jų klaidomis kai, pavyzdžiui, sakome "ėjau", o aukštaičiui leisti sakyti ir rašyti: „ajau“, žemaitis galėtų sakyti ir rašyti ne mano, o „mona“.
Tai ne klaida, tai savo gimtosios kalbos tarties rašyba, kurios pasekėjų tuoj neturėsime biurokratėjant lietuvių bendrinei kalbai. Taip yra pasaulyje, bet ne Lietuvoje. Taip pat, diakritiniai ženklai ž, š, ą, ū, ė, pasiskolinti iš čekų, lenkų ir sukurti D. Kleino, galėtų išlikti kaip tautos reliktas, bet leisti rašyti laisva sakytine kalba. Ir tai turėtume priimti.
Stiliaus klaidų taisymas turėtų beveik išnykti. Taisančiai mokytojai dažnai netiks įmantrus, neįprastas stilius. Bet, mielieji. Mūsų didieji klasikai „nemokėjo“ rašyti. Pirmus jų kūrinius leidyklos, žurnalai dažniausiai atmetė kaip stiliaus klaidas, o dabar mokiniai rašo diktantus vadovaudamiesi didžiųjų klasikų ir rašytojų rašyba.
Kviečiu netylėti. Pasakykite kaip Jums atrodo lietuvių kalbos ir lietuviškos sistemos stabarėjimas? Lietuvoje vyksta atvirkštiniai veiksmai.
Lyg norima padėti drausminant, bet „išvaromi“ iš Lietuvos atimant laisvę gyventi, mokytis, džiaugtis, kalbėti lietuviškai. Esame sena tauta, perėmusi, asimiliavusius jotvingius, prūsus, sėlius, kuršius, sūduvius, žiemgalius ir kt.
Kartu gavome jų kraujyje tekėjusią laisvę, pasaulėžiūrą, pasaulėjautą ir religiją mylėti gamtą ir jos kūrėjus – dievus. O dievai – mūsų saulė, mėnulis, žemė, vėjai, vanduo, ugnis, kuri teikia džiaugsmą gyventi Lietuvoje lietuviams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
