Pasakosiu apie policijos pareigūnų jaunąją kartą, kuri visai neseniai pabaigė mokslus ir bando įsilieti į policijos pareigūnų gretas. Jiems visiems stojant mokytis į Mykolo Riomerio universitetą iš pradžių buvo sakoma, kad jūs visi dirbsite savo apskrityje, kur gyvena jūsų šeimos ar ten, kur kuriate savo ateitį.
Sutartys buvo pasirašinėjamos ne su kiekvienu asmeniškai, bet visą kursą surinkus didžiojoje auditorijoje. Ten buvo paaiškinta tik tiek, kad studentai tikrai bus įdarbinti po baigimo per tris mėnesius. Sutartys išdalintos per dešimt minučių, studentai tiesiog negalėjo paskaityti ką pasirašinėja, kadangi sutarčių buvo laukta ir taip ilgai (jas pasirašė apie spalio-lapkričio mėn.). Studentai buvo raginami jas pasirašyti kuo greičiau, kadangi jau ir taip vėluojama. Todėl galimybė įsigilinti į sutartį nebuvo suteikta.
Pabaigus mokslus ir prasidėjus jų įdarbinimo procedūrai apskričių skirstymas vyksta neaiškiu būdu, prasilenkia su bet kokia logika, nes žmonės yra siunčiami dirbti už 300 kilometrų nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į asmens emocinę būklę, jiems reikia per kelias dienas palikti šeimą ir gimines ar antrąsias puses.
Ištikus nelaimei kitam mieste, jis neturi kur kreiptis pagalbos, nes tų žmonių visi draugai ar giminės yra už 300 kilometrų. O kodėl sakome „vyksta neaiškiu būdu“, nes studentai tarpusavyje pasišneka ir paaiškėja, kad asmuo, visą gyvenimą gyvenantis Vilniuje, yra išsiunčiamas dirbti į Klaipėdą ar jos apskritį, o į Vilnių žmonės atsiunčiami dirbti iš kitų apskričių.
Bandant policijos vadovams rašyti prašymus dėl perkėlimo ar grąžinimo į apskritį, iš kurios jis prieš stojant pasiėmė siuntimą, jie tiesiog nėra tenkinami arba iš jų pasijuokiama. Nors prieš stojant buvo žadėta, kad tam kliūčių nebus.
Įsivaizduokite, žmogus išvažiuoja į kitą miestą be šeimos (šeimoje gali būti žmonių su negalia, kuriems reikia pagalbos), draugų ar savo antros pusės, kai kurie jau pradėję gyvenimą kartu ir planuoja santuoką, bet į tai visiškai neatsižvelgiama.
O mūsų policijos vadovai aiškina, kaip stengiasi dėl mūsų, kad mums būtų malonu ir gera dirbti. Dar norėjau pridurti, kad jeigu studentas nesutinka su jam siūloma apskritimi ir atsisako ten dirbti, jam dingsta visas stažas (policijoje mokslai yra kaip stažas) ir nebegali darbintis į policiją artimiausius 2 metus.
Įkyriai lendant policijos vadovams į akis jie paaiškina, kad trūksta žmonių ir nieko kitaip nebus, nors jau dirbantys tuose miestuose policijos pareigūnai (kur žmogus gyvena ar nori gyventi) aiškina, kad reikia žmonių, bet neaišku, kodėl naujų nepriima.
***
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė paaiškino, kad patys pasirinkti apskritį gali tik nedidelė dalis policijos mokslus baigusių studentų.
„Po studijų studentai skirstomi atsižvelgiant į pasiekimų eilę, kurią teikia Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto administracija bei remiantis policijos generalinio komisaro patvirtinta taikoma formule, kuomet kiekvienoje apskrityje yra išskaičiuojamos vietos naujiems darbuotojams pagal didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių, užimtų pareigūnų skaičių, policijos įstaigoje dirbančių pareigūnų, kurių stažas valstybės tarnybai 24 m. ir daugiau skaičių.
10 procentų geriausiai besimokiusiųjų studentų turi teisę patys pasirinkti apskritį. Tokia tvarka siekiama, kad visos šalies apskritys būtų tolygiai komplektuojamos. Paskirstymo įsakymą tvirtina policijos generalinis komisaras.
Studentams nebuvo žadama, kur jie dirbs baigę studijas. Pasirašytose sutartyse tokių įrašų irgi nebuvo ir šiuo metu nėra. Siuntimą dalyvauti atrankoje išdavusi apskritis taip pat niekaip neįsipareigoja“, – komentavo policijos atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
