Įrengė kameras
Šiuo atveju neabejotinai tinka filmo pavadinimas ištisinei tyrimų apžvalgai įvardyti. Kodėl taip teigiu? Tikrai ne šiaip sau. Pažiūrėkite šiuos vaizdo įrašus. Nes po jų sekė įdomi „kelionė“.
Siekdama saugiai gyventi privačiame name, 2016 spalio 5 d. pasirašiau rangos sutartį dėl videosistemų įrengimo. Rangovas, kuriam atstovavo vadybininkas M. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), įsipareigojo įrengti videosistemą už numatytą atlyginimą (2783 eurų).
Tačiau įrengta vaizdo stebėjimo sistema buvo neįmanoma naudotis – ji buvo nesaugi, neatliko funkcijų pagal savo paskirtį.
Naktį apskritai neveikia iš gatvės pusės esanti kamera, kitų šešių kamerų įrašai (dažniausiai naktį) sudarkomi, užtušuojami arba nuspalvinami žaliai; visose kamerose nutraukiamas tiesioginis įrašymas, neleidžiama arba sustabdoma įrašų peržiūra (automatiškai grąžinama atgal); peržiūrint įrašą matyti, kad nesikeičia įrašo laikas, o vaizdas išlieka statiškas; vaizdas yra sumodeliuotas (žmogus du kartus skirtingu laiku išeina pro tas pačias duris, nė karto negrįžęs į kambarį); vietoj įrašų matyti tik juodi plotai (dažniausiai naktį arba kai nieko nėra namuose).
Kalti nežemiški vaizdai?
Šiems teiginiams patvirtinti turiu daug medžiagos: tiek nuotraukų, tiek vaizdo įrašų.
Dėl šių trūkumų kreipiausi į kameras įrengusį darbuotoją D. S (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), bet jis atvykęs trūkumų nepašalino.
Nuvykus į „Apsaugos komandos“ Kauno filialą pasikalbėti dėl prastai įrengtos vaizdo sistemos, darbuotojas D.S. net neatvyko į susitikimą – pokalbis vyko telefonu. Sutiko atvažiuoti pasižiūrėti, kaip veikia vaizdo stebėjimo sistema tik tada, kai pasakiau, jog pasikviesiu žurnalistus, kad pamatytų, kokį „realų vaizdą matau realiu laiku“.
Spalio 24 d. atvykęs minėtas darbuotojas nenorėjo pašalinti trūkumų, nes pateikė absurdišką priežastį – neva visa tai dėl... bildukų. Taigi, „Apsaugos komandos“ darbuotojas sąmoningai vengė ištaisyti savo darbo trūkumus ir į problemą žiūrėjo atsainiai.
Kyla klausimas: už kokią vaizdo sistemą turiu mokėti? Kuri sudarko vaizdus naktį, nutraukia tiesioginį įrašymą? Kaip kalbėti su kameras įrengusiu darbuotoju, jeigu šis, užuot ištaisęs trūkumus, ima kalbėti apie bildukus? (Beje, D. S. vartoja ir kitokį žodžių junginį – „nežemiški vaizdai“. Matyt, jau ne vienam taip kalbėjo, o gal ir dabar kalba.)
Kreipėsi į teisėsaugą
Apskritai D.S. ir M.S. reagavo dėl nekokybiškai įrengtos sistemos tik tuomet, kai kreipiausi į teisėsaugą. UAB „Apsaugos komanda“ atsiuntė Raseinių filialo darbuotoją pasiteirauti manęs, ką ketinu daryti.
Lapkričio 16 d. kreipiausi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Raseinių rajono prokuratūrą.
Po to, kai sužinojau, jog tyrimą paskirta atlikti Raseinių r. policijos komisariatui, kreipiausi teisinių paslaugų į advokatę, nes turiu šokiruojančios patirties su RRPK pareigūnais . Tik tuomet grįžusi iš darbo radau stovinčius prie namų D.S. ir M.S.
Jie siūlė patys pasiimti tą pačią dieną visas kameras, tačiau aš paprašiau, kad būtų padengtos ir mano patirtos išlaidos (800 eurų atlygis advokatei). Jie nesutiko. Tuomet pasakiau, kad šį klausimą spręs teisininkai.
Kaip naudotis, nepaaiškino
Raseinių r. PK priėmė UAB „Apsaugos komanda” palankų sprendimą. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga paaiškėjo, kad „Apsaugos komanda” Kauno filialo vadovas Danas Katinas išvis nežino realios situacijos arba sąmoningai meluoja.
Anot jo, „sumontavus sistemą, pagal papildomus klientės pageidavimus įmonės darbuotojas D.S. buvo atvažiavęs papildomai apmokyti Rūtos Sadauskaitės, kaip elgtis su įranga”.
Vadybininko M.S. parodymuose taip pat daug netiesos: neva atsisakiau pasirašyti perdavimo aktą, kurio net neturėjo, mano dalykišką kalbėjimo toną įvardijo kaip „grasinimą“. O kameras įrengusio D.S. kalbose pašaipiai vertinami atkuriamos vaizdo medžiagos trūkumai, jo vartojami žodžiai: „nežemiški vaizdai“, „bildukai“ – rodo sąmoningą siekį pažeminti klientą, neteikiant reikšmės nekokybiškam vaizdo sistemos įrengimui ir nesiekiant sutvarkyti jos veikimo.
Kreipėsi į vartotojų teises
Gruodžio 1 d. gavau atsakymą dėl mano pareiškimo. kad „Apsaugos komanda“ rašte melavo, jog neleidau patikrinti įrengimo kokybės. Tai yra nelogiška, kad aš pati kreipiausi į UAB „Apsaugos komandą“ tam, kad būtų pašalinti trūkumai, ir po to pati neleidau jiems patekti į namus.
Laikotarpį, kada neatsiliepiau į skambučius dėl tėčio mirties, įvardijo kaip mano siekį vengti kontaktų.
Gruodžio 14 d., „Apsaugos komandai“ pageidaujant, vyko videosistemos patikra, ją atliko ne objektyvus, nešališkas ekspertas, bet tas pats D.S., kuris įrengė vaizdo stebėjimo sistemą.
Deja, ši tarnyba, užuot sudariusi nepriklausomų ekspertų grupę, atsivežė kartu keturis UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojus, kurie siekė mane ir VVTAT Kauno apskrities skyriaus vyriausiąją specialistę Rūtą Jančienę įtikinti, kad vaizdo sistemos trūkumai yra menkaverčiai, dėl to negalima atsisakyti įrangos.
Birželio 1 d. gavau atsakymą iš VVTAT. Iš parengto nutarimo aiškėja, jog VVTAT net nesistengia objektyviai vertinti situacijos, nesikviečia nepriklausomų ekspertų realiai vaizdo sistemos veikimo kokybei nustatyti, o antrina VVTAT Kauno skyriaus priimtai išvadai, t. y. konstatuoja, kad pažeidimai mažareikšmiai.
Birželio pabaigoje vykau pasikalbėti su „Apsaugos komandos“ generaliniu direktoriumi Algiu Iljeičiu dėl rangos sutarties nutraukimo, mano patirtų išlaidų kompensavimo. Deja, vizitas pas generalinį direktorių buvo beprasmiškas – nesusitarėme.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą dėl UAB „Apsaugos komandos“ įrengtos vaizdo sistemos nusikalstamai veikai vykdyti. Kodėl būtent taip? Ogi kaip kitaip paaiškinsi didelės UAB siekį laikyti mūsų namuose vaizdo sistemą? Nesuteikusi kokybiškos paslaugos, vengusi taisyti trūkumus (įvardijusi juos kaip mažareikšmius), bendrovė reikalauja pinigų.
Kur tai matyta, kad saugumą turinti užtikrinti institucija ne tik jo nesuteikia, bet ir sąmoningai vengia šalinti trūkumus?
Noriu įsirengti tokią vaizdo sistemą, kuri rodytų realų vaizdą realiu laiku. Tačiau to dabar negaliu padaryti. Kodėl? Mat byla perduota teismui, o teisėja atostogaus iki rugsėjo mėnesio.
Taigi dar visą mėnesį mano namuose bus UAB „Apsaugos komandos“ kameros, kuriomis nesinaudoju. Prašau patarimo: kaip atsikratyti UAB „Apsaugos komanda“ įrengtų kamerų ir gauti kompensaciją už patirtas išlaidas?
***
„Apsaugos komandos“ pateiktame komentare rašoma, kad Rūtos Sadauskaitės pretenzijos yra žinomos.
„Apsaugos komanda“ pagal tarp šalių raštu sudarytą rangos sutartį įrengė p. Rūtai Sadauskaitei vaizdo stebėjimo sistemą. Po jos įrengimo p. Rūta Sadauskaitė reiškė „Apsaugos komandai“ pretenzijas dėl vaizdo kamerų trūkumų, prašydama iš pradžių juos pašalinti, o vėliau vaizdo stebėjimo sistemą atsiimti.
Atsiimti vaizdo stebėjimo sistemą „Apsaugos komanda“ nesutiko ir p. Rūtai Sadauskaitei nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemą ji galės grąžinti tik tokiu atveju, jei sistemos trūkumai nebus mažareikšmiai.
Po gruodžio 14 d. atlikto vaizdo stebėjimo sistemos patikrinimo, kurio metu buvo užfiksuoti trumpi vaizdo įrašymo nutrūkimai, vaizdo suliejimai, t.y. mažareikšmiai trūkumai, iš esmės netrukdantys naudotis vaizdo stebėjimo sistema pagal jos paskirtį, lengvai pašalinami.
Rūtai Sadauskaitei „Apsaugos komanda“ pasisiūlė šiuos trūkumus pašalinti įdiegiant programinės įrangos atnaujinimus vaizdo kameroms ir vaizdo įrašymo įrenginiui. Į šį siūlymą atsakymo „Apsaugos komanda“ nesulaukė.
Rūta Sadauskaitė kreipėsi į VVTAT prašydama nutraukti su „Apsaugos komanda“ sudarytą rangos sutartį ir kompensuoti (atlyginti) jos patirtas išlaidas.
VVTAT, nagrinėdama p. Rūtos Sadauskaitės prašymą iš esmės, atliko jos patalpose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos patikrinimą (apžiūrą). Patikrinimo (apžiūros) metu buvo nustatyti vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašų kokybės trūkumai, kuriuos UAB „Apsaugos komanda“ buvo siūliusi pašalinti.
Šių trūkumų VVTAT priskirti esminiams sutarties pažeidimams negalėjo, nes p. Rūta Sadauskaitė atsisakė sudaryti sąlygas spręsti vaizdo stebėjimo sistemos kokybės trūkumų priskirtinumo esminiams defektams klausimą, t.y. atsisakė atnaujinti vaizdo stebėjimo sistemos programinę įrangą, ir jos prašymo nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas išlaidas netenkino.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
Duomenų, kad dėl šio VVTAT sprendimo p. Rūta Sadauskaitė būtų pareiškusi ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, UAB „Apsaugos komanda“ neturi.
Atsisakyti įrengtų kamerų bei atgauti patirtas išlaidas asmuo gali sutartyje ir/ar įstatyme aptartais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias rangos (vartojimo rangos) ir pirkimo-pardavimo teisinius santykius, nutraukti sutartį ir grąžinti daiktą pirkėjas gali, jei daikto trūkumai nėra priskiriami mažareikšmiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 str. 7 ir 8 d.).
Bet kuriuo atveju UAB „Apsaugos komanda“, p. Rūtai Sadauskaitei pageidaujant, svarstyti galimybę šią situaciją spręsti taikiai neatsisako ir nuo pat pradžios neatsisakė. Tačiau, iki šios dienos turimais duomenimis, atlyginti p. Rūtos Sadauskaitės patirtas išlaidas UAB „Apsaugos komanda“ nemato teisinio pagrindo.
***
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo paslaugų saugos ir kokybės departamento direktorė Živilė Kazakevičienė informavo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) gavo vartotojos Rūtos Sadauskaitės prašymą dėl ginčo su UAB „Apsaugos komanda“ dėl videosistemų įrengimo galbūt netinkamos kokybės ir keliamo reikalavimo nutraukti paslaugų teikimo sutartį, grąžinti sumokėtus pinigus ir atlyginti patirtas išlaidas.
„Atsižvelgdama į vartotojos prašyme nurodytas aplinkybes, Tarnyba kreipėsi į bendrovę, siūlydama kilusi ginčą spręsti taikiai, o nesutinkant – pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus. Bendrovei nesutikus su vartotojos reikalavimais ir motyvuojant, kad užfiksuoti stebėjimo sistemos trūkumai yra mažareikšmiai ir kad vartotoja nesuteikia sąlygų šiuos trūkumus pašalinti, buvo atliktas patikrinimas.
Patikrinime dalyvavo vartotoja, 2 Tarnybos specialistai bei 3 bendrovės atstovai. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju Tarnyba užtikrina ginčo šalių teisę dalyvauti patikrinime, o ginčo šalys yra laisvos ir neapribotos konkrečiu atstovų skaičiumi, kurį gali deleguoti į patikrinimą.
Tarnyba, pagal savo kompetenciją nagrinėdama kilusį ginčą su vartotoju ir pardavėju ar paslaugų teikėju, kiekvienu atveju jį vertina individualiai ir nešališkai, remdamasi ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais, ir tokiu būdu sprendžia dėl vartotojo pretenzijų pardavėjo ar paslaugų teikėjo atžvilgiu pagrįstumo.
Atlikus įrangos kokybės vertinimą buvo nustatyti stebėjimo sistemos vaizdo įrašų kokybės trūkumai, tačiau nustatytų trūkumų negalima priskirti esminiams sutarties pažeidimams, nes vartotoja atsisakė sudaryti sąlygas spręsti, ar nustatyti įrangos trūkumai yra esminiai (vartotoja neleido bendrovei atnaujinti vaizdo stebėjimo sistemos programinės įrangos). Neturint galimybės įvertinti, ar įrangos trūkumai negali būti lengvai pašalinami nepabloginant jos kokybės, nustatyti įrangos kokybės trūkumai priskirti mažareikšmiams trūkumams.
Tarnybos komisija, atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, kuriomis remiantis įrangos trūkumai laikytini mažareikšmiais kokybės trūkumais, įvertinusi faktą, kad paslaugos teikėjas (rangovas) siūlė įrangos trūkumus pašalinti, taip pat vadovaudamasi rangos ir pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, atsižvelgdama į Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas mažareikšmis, daro išvadą, kad vartotojos prašyme keliamas reikalavimas nutraukti sutartį yra nepagrįstas, o pakankamas ir proporcingas vartotojos teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas būtų neatlygintinas įrangos trūkumų pašalinimas.
Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisijos nutarimu buvo priimtas sprendimas atmesti vartotojos prašyme keliamus reikalavimus nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas išlaidas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
