Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės teigimu, 89 procentai apklaustųjų teigė, kad juos paskatintų grįžti lūkesčius atitinkantis darbo užmokestis. Kad būtų paprasčiau ir konkrečiau, buvo prašymas nurodyti, kokia suma juos priverstų grįžti. Jų nuomone, poreikius atitiktų atlyginimas nuo 1500 iki 2000 eurų.
Pradėjau ploti katučių, gal tikrai mums trūksta visai nedaug, kad susigrąžintume po pasaulį išsibarsčiusias aveles?
Emigraciją pristabdytų
Bet kai pakalbėjau su savo svetur gyvenančiais bičiuliais, labai nusiminiau. Supratau, kad už tokius pinigus į Lietuvą negrįžtų turbūt niekas.
Mano vaikystės draugas Darius, kuris jau 10 metų gyvena Olandijoje, šiuo metu dirba buitinės technikos išvežiotoju ir montuotoju.
Kai paklausiau jo, ar pasiryžtų su visa šeima grįžti į gimtinę, jei darbdavys jam mokėtų 1500 eurų algą, Darius nusijuokė.
„Aš tikrai negrįžčiau. Pas mus Olandijoje galima daugiau uždirbti dirbant 3 dienas per savaitę, o visą kitą laiką skiriant sau ir šeimai“, – paatviravo man vaikystės draugas.
Jis pasakojo, kad užsienyje kitoks žmonių mentalitetas. Visi laikosi duoto žodžio, visada malonus aptarnavimas. Gyvenant tokioje aplinkoje ir pats pasidarai kitoks.
Darius mano, kad jei valdžia pakeltų algas, emigracija būtų pristabdyta. Bet kas gerai uždirba ir įsitvirtinę svetur, tikrai negrįžtų. Ypatingai tie, kurie užsienyje jau sukūrę šeimas. Keisti vaikams mokyklas ir visą aplinką būtų per didelis kultūrinis šokas.
Pinigai nesuviliotų
6 metus Norvegijoje dirbanti mano bičiulė Sandra emigravo su vyru ne tik dėl pinigų. Sveikatos, aplinkos ir saugumo koordinatore dirbančiai merginai užsienyje patinka ne tik geras kvalifikuotas darbas.
Nors dar prieš kokius 3 metus ji su vyru svajojo, kaip grįš į Lietuvą, arčiau tėvų. Bet kuo toliau, tuo labiau kita šalis tampa gimtaisiais namais.
„Ypač, kai išmokom svetimą kalbą, susiradom draugų, sukūrėm čia savo namus. Esu mačiusi kažkokią pokalbių laidą apie emigrantus, kurie buvo labai nelaimingi kitoje šalyje. Tai man atrodo, kad grįžti dėl pinigų norėtų tie, kuriems taip prastai sekėsi užsienyje, kaip toje laidoj pasakojo. Jie ten negyveno, o tiesiog dirbo, taupė, nes arba dideles paskolas palikę buvo, arba šeimas su vaikais. Tad jei žmonės ne kartu išvažiuoja, o tik kuriam laikui užsidirbti, tai tokie tada gal ir grįžtų. Jei tikslas nėra tik sutaupyti namui Lietuvoje, tada visai kitoks gyvenimas pasidaro, pradedi ir į mokslus investuoti, ir pakeliauti, ir paišlaidauti“, – pasakojo svetur gyvenimą su vyru kurianti mano bičiulė.
Pakelti atlyginimus nepakaktų
Liūdna, bet jai antrino ir 10 metų Ispanijoje gyvenanti Kristina. Ji sutinka, kad pinigai turbūt yra pradinis ir pagrindinis faktorius, dėl ko visi išvažiuoja. Tačiau pagyvenus kitoje šalyje atsiranda ir kitos vertybės ir kiti privalumai, dėl ko esi būtent ten.
„Manau, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių galėčiau paminėti gyvenimo kokybę. Lietuvai neužtektų tik pakelti atlyginimus, reiktų stipriai keisti mentalitetą, darbdavių santykį su darbuotoju, socialines garantijas, ir apskritai valstybės požiūrį į žmogų.
Kiekvienas norim jaustis saugūs ir nebūtinai šiandien. Jei aš gausiu šiandien 1500 atlyginimą, dar nereiškia, kad aš jausiuosi saugiai ir pilnavertiškai. Aišku, dabar sunku kažką pasakyti, kai jau 10 metų negyvenu gimtinėje, tačiau Lietuvai pasikeisti iš esmės manau reikia daug daugiau laiko.
Todėl 1500 eurų atlyginimas manęs į Lietuvą nesugrąžintų. Jei kada ir grįžčiau į Lietuvą, tai turbūt būtų ne piniginiai motyvai, o likę ten gyventi tėveliai“, – sakė mano bičiulė, Ispanijoje dirbanti nekilnojamojo turto agente.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2017 metų spalio 28 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
