Papasakojo, kaip vaikai mokosi Vokietijoje – taip užkertamas kelias patyčioms

Man atrodo aš supratau, kaip galima sustabdyti emigraciją Lietuvoje. Tam, kad žmonės nebėgtų, mums reikia pakeisti švietimo sistemą į tokią, kokia yra sukurta Vokietijoje. 

 Autorė papasakojo, kad Vokietijoje žmogaus profesija pagal jo gabumus dažniausiai nulemiama dar pradinėse klasėse.<br> Skaitytojos nuotr.
 Autorė papasakojo, kad Vokietijoje žmogaus profesija pagal jo gabumus dažniausiai nulemiama dar pradinėse klasėse.<br> Skaitytojos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 6, 2017, 6:55 AM, atnaujinta Nov 6, 2017, 5:05 PM

Skirtingos mokyklos

Vokiečiai yra protinga tauta ir jie supranta, kad žmonės savo intelekto lygiu yra skirtingi ir negali mokytis pagal vieną programą. Todėl jie, kol vaikai yra dar maži, moko juos visus vienodai, kad pastarieji galėtų atskleisti savo gabumus. O kai jie baigia pradinę mokyklą, suskirsto visus į skirtingas mokyklas, atsižvelgiant į egzaminų, testų rezultatus. 

 

Tie, kurie baigę pradinę mokyklą nelabai gerais rezultatais, keliauja į Hauptschule mokytis pagal palengvintą programą, kurioje vaikai yra ruošiami mažai kvalifikuotam darbui arba mokymuisi profesinėse mokyklose. Trumpai tariant, baigę šią mokyklą vaikai eina gatves šluoti arba dirbti kokį kitą nelabai kvalifikuotą fizinį darbą, nereikalaujanti didelių proto išteklių. 

Kai rašiau „gatves šluoti“, neturėjau omeny, kad jie ims šluotą ir tiesiogine to žodžio prasme eis į gatves. Jie tiesiog atsisės ant mini traktoriukų arba paims trimerį ar kitą kokią techniką ir klausydami muzikos  važinės, vaikščios gatvėmis tvarkydami aplinką.

Į universitetus patenka ne bet kas
 
O va jau protingesniems vaikams ir perspektyvos geresnės. Tie vaikai, kurie pabaigė pradinę mokyklą vidutiniu rezultatu, mokosi kitoje mokykloje, vadinamoje Realschule. 

Ją pabaigę vaikai turi galimybę rasti jau prestižiškesnį darbą nei tie, kurie baigė Hauptschule, nes po Realschules vaikai turi teisę stoti į gimnaziją, kurioje studijuoja užsienio kalbas, matematiką bei kitus loginį mąstymą reikalaujančius dalykus. O baigę gimnaziją jaunuoliai gauna atestatą, vadinama „abitur“ ir keliauja tiesiai į universitetus, kuriose mokosi nemokamai. Gal būtent todėl vokiečiai ir yra protingų žmonių tauta? Nes universitetuose mokosi ne bet kas, o tik aukšto intelekto žmonės? 

Nėra preteksto patyčioms

Yra ir dar viena mokyklos rūšis, vadinama Gesamtchule, kuri yra Realschule ir Gimnazijos mišinys. Tiesa, ją pabaigus yra šiek tiek sunkiau įstoti į universitetą, nes joje nėra sustiprintai dėstomi techniniai ir humanitariniai mokslai. Tačiau tokia mokykla yra gera išeitis tiems vaikams, kurių intelektas netraukia iki gimnazijos lygio. 

 

Matote, kaip viskas paprasta ir aišku?! Esi kvailesnis? – Būsi darbininku. Esi protingesnis? – Būsi vadovu. Niekas nesistengia iš kvailesnio padaryti protingesnio. Niekas nelaužo negabaus vaiko psichikos ir nedaro iš jo vunderkindo. O be to, kiekvienas vaikas mokosi tarp tokių pačių vaikų kaip ir jis pats.

Tai reiškia, neatsiranda preteksto pavydui bei patyčioms. Ir vaikas niekada nesijaus pažemintas nemokėdamas to, ką moka protingesnis už jį. Ir, kas svarbiausiai, jis jau nuo mažens žino, kokiam socialiniam sluoksniui priklausys užaugęs ir kokią vietą sistemoje, kurioje gyvens, užims.

Nereikia būti panašiais  

O kaip yra pas mus? O pas mus dar yra gajus sovietinis požiūris, pagal kurį visi žmonės yra lygūs, nors mes visi puikiai žinome, kad tai netiesa. Nes yra lygesnių už lygius. Ir tai patvirtina įvairūs intelekto testai. O jei negalime, reiškia ir mokyti mus reikia pagal skirtingas programas, kaip mokomi vaikai Vokietijoje. Kad mes jau nuo mažens žinotume, kas mus laukia ateityje. Ar vadovaujantis darbas, ar aptarnaujantis ir kokią vietą mes užimsime socialinėje piramidėje. Ir visa tai reikia daryti be pykčio. Neklausinėjant, kodėl mano vaikas yra kvailesnis už kaimyno. Jis nėra kvailesnis. Jis yra tiesiog kitoks. 

Ir jei mes norime, kad mūsų vaikai būtų truputi laimingesni už mus, nekelkime jiems sunkiai įgyvendinamų tikslų, nekelkime perdėtos savivertės, nereikalaukime būti panašiais vieni į kitus, o skiepykime supratimą, kad visi žmonės yra skirtingi ir jų gyvenimai yra skirtingi. Ir tai nereiškia, kad vieni blogesni ar geresni. Tai reiškia tiesiog kitokie. 

Ir tada dings visos problemos. Nebebus baimių ir depresijų. Nebebus nepatenkintų ir agresyvių žmonių. Ir niekas nebėgs iš šalies ieškodami gero gyvenimo svetur. Nes geras gyvenimas bus čia pat, Lietuvoje, nes ją valdys tik protingi, aukštą intelektą turintys piliečiai, sugebantys planuoti, skaičiuoti ir tinkamai atlyginti žmonės už bet kokį padarytą darbą, o ne tie, kuriems dar vaikystėje buvo įskiepyta, kad visi žmonės lygūs, be kai kurie kažkodėl yra lygesni už kitus ne pagal savo intelekto lygį.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.