Visą eterį užėmė patyčios, kad „tokiems niekams“ kaip ibuprofenui bei įvairiems nosies purškalams ar kontaktinių lęšių skysčiams reikia gydytojo recepto.
Pacientai domisi, ką daryti dėl to, kad nebekompensuojami originalūs vaistai ir kaip tai paveiks jų sveikatą. Šie klausimai atima laiko iš ir taip ribotos trukmės konsultacijos, todėl pacientams bei savo bendruomenei stengiuosi paneigti keletą mitų, kurie griauna pasitikėjimą atliekamomis reformomis sveikatos apsaugos srityje.
Taigi, receptinių vaistų sąrašas nepasikeitė, ministerijos siųsti slapti pirkėjai yra skirti parduodamų medikamentų kontrolei. Tai reiškia, kad mes vis dar galėsime nusipirkti ibuprofeno, paracetamolio, nosies purškalo be recepto kaip ir anksčiau. Receptiniai medikamentai yra receptiniai ne be priežasties, pačio paciento labui, tam yra kelios priežastys.
Apsauga nuo neapgalvotų sprendimų
Pirmiausia, neteisingai vartojami „paprasti vaistai nuo skausmo“ sukelia negrįžtamus pakitimus organizme. Praktikoje tenka susidurti su savižudiškais tikslais didelius nuskausminamųjų kiekius išgėrusiais pacientais, kurie permanentiškai pakenkia savo vidaus organams (inkstams, kepenims), todėl to pačio vaisto, didesniam kiekiui nusipirkti, gali prireikti gydytojo recepto.
Dažnai žmonės, oponuodami receptinių medikamentų tvarkai, teigia, kad norint nusižudyti, gali „pakankamai“ vaisto gauti keliose vaistinėse, tačiau pamirštama, kad suicidinis mėginimas dažnai yra atliekamas spontaniškai, užplūdus emocijoms, impulsyviai. Tokioje būsenoje smegenų sritis, atsakinga už racionalius sprendimus, yra prieblandoje ir bet kokia būtinybė apgalvoti tolimesnį veiksmų planą gali būti lyg švyturys, kuris „įjungs“ racionalumą ir žmogus atsisakys impulsyvaus savidestrukcinio mėginimo. Kitaip sakant, kuo daugiau reikia planuoti, tuo daugiau šansų apsigalvoti.
Ilgalaikės pasekmės
Taip pat kyla klausimas, kam reikalingi receptai nepavojingiems vaistams nuo skausmo, kam tos perteklinės reguliavimo priemonės? Praktikoje dažnai susiduriu su šalutiniais medikamentų poveikiais ir jų sukeltomis komplikacijomis.
Prieš keletą savaičių, nefrologijos skyriuje konsultavau penkiasdešimt devynerių metų moterį, kuriai inkstų nepakankamumą sukėlė ilgalaikis reguliarus analgetikų vartojimas. Jai tenka reguliariai, du – tris kartus per savaitę patirti dirbtinį kraujo valymą, kurio prireikia, kai yra visam laikui pažeidžiami inkstai. Moteris pasakojo, kad apie galimas pasekmes gydydamasi nežinojo. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sukelti ne tik inkstų, bet ir širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligas, tokias kaip insultas, infarktas ar skrandžio opa.
Sukelia priklausomybę
Dirbdamas psichiatrijos srityje, kiekvieną dieną susiduriu su stiprų nerimą jaučiančias žmonėmis, kurie į psichiatrą kreipiasi vartodami įvairius raminamuosius vaistus. Dažnas pasakoja, jog gydosi ilgai, keletą metų, kai kurie iš jų medikamentus įsigyja be recepto, pas pažįstamą vaistininką.
Vietoje to, kad kreiptųsi pagalbos pas psichologą, psichiatrą, psichoterapeutą, žmogus užsiima savigyda, dėl kurios išsivysto priklausomybė benzodiazepinams. Jos pasekmės varijuoja nuo nekontroliuojamo nerimo, kuris paralyžiuoja kasdieninę veiklą, įskaitant darbą, santykius su kitais žmonėmis, iki ilgalaikio gydymo, siekiant būklę stabilizuoti. Kai kuriais atvejais raminamųjų vaistų vartojimo visiškai atsisakyti nepavyksta.
Kita problema, su kuria pastaruoju metu susiduriu praktikoje, tai pacientų klausimas, kodėl uždraustos originalių medikamentų kompensacijos. Ar teks gydytis „antrarūšiais“ generiniais vaistais? Bijoma, kad atsisakius originalių preparatų, ims nekontroliuojamai šokinėti kraujospūdis, išsiderins cukraus kiekis kraujyje, suintensyvės epilepsijos priepuoliai. Žmonės mano, kad ministerija taupo lėšas sergančiųjų sąskaita.
Labiau prieinama
Nėra jokių įrodymų, kad originalūs medikamentai veiktų simptomus geriau, nei generiniai, vadinasi, nustojus kompensuoti brangesnius vaistus, bus sutaupyta PSDF lėšų kitoms paslaugoms, kurios iki šiol nėra apmokamos. Ministerija minėjo, kad sutaupytas lėšas skirs praplėsti kompensuojamų medikamentų nuo onkologinių susirgimų kiekį, didinti ambulatorinių kineziterapeuto, psichoterapeuto paslaugų apmokėjimus, todėl žmonėms tai turėtų būti labiau prieinama.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
