Tai dovanų teikimo mokytojams tradicija. Mokytojo dienos proga, Kalėdų proga, mokytojos (-ų) gimtadienio proga, mokslo metų pabaigos proga ir t.t.. Pagrindinis veikėjas dažniausiai būna klasės tėvų komitetas (ar kuris nors jo atstovas) arba koks (-ia) aktyvus (-i) klasės tėvelis (mamytė).
Viskas vykdoma pagal aiškią schemą: įsteigiamas klasės fondas, kurį valdyti „paskiriama“ ar „pasisiūlo“ kokia aktyvi mama (ar tėvelis). Vaikų tėveliai sumoka į tą fondą pinigėlius ir laimingi galvoja, kad jie bus tikslingai panaudoti jų vaikų gerovei.
Ir tik atėjus pirmai „progai“ sveikinti mokytoją ir įsisiūbavus gyvai ar elektroninei diskusijai apie galimą dovanos išraišką ir vertę eurais supranti, kad kaip musė barščiuose patekai į spąstus.
Neretas atvejis, kai avių bandos instinkto principu norint įsiteikti mokytojai (-ui) dauguma nubalsuoja už kuo vertingesnę dovaną (nes kas šiais laikais yra 30 ar 50 euru? Nulis! Reikia dovanoti ne mažiau nei 100 eurų dovaną, čekį, o dar geriau – grynuosius). Pinigų klasės fonde yra – jie jau surinkti (nes apsvarstant įmokas jau apgalvojama, kad reikės sveikinti mokytoją).
Tad lieka klausimas tik toks: kokių tėvų bus daugiau – praradusių sveiką nuovoką ar nepraradusių ir kieno argumentai laimės balsuojant.
Ar nenusižengiama įstatymams?
Tačiau aš norėčiau pasvarstyti – ar toks neadekvačių sumų naudojimas dovanoms mokytojams nėra papirkinėjimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta prasme?
Paskaitykime LR baudžiamąjį kodeksą. LR baudžiamojo kodekso 227 straipsnio, kurio pavadinimas yra „Papirkimas“ 1 dalis nustato: „Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
LR baudžiamojo kodekso 227 straipsnio, kurio pavadinimas yra „papirkimas“ 4 dalis nustato: „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį (1 MGL yra 38 eur), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
LR baudžiamojo kodekso 225 straipsnio, kurio pavadinimas yra „Kyšininkavimas“ 1 dalis nustato: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
LR baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad už tą pačią valstybės tarnautojo veiką, kokia nurodyta ir 1-ojoje šio straipsnio dalyje, tik jei kyšio suma nesiekia 1 MGL (t.y. 38 eurų, mano past.), tarnautojas „baudžiamas bauda arba areštu“.
Perskaičius įstatymus man peršasi tik viena išvada – ko gero, daugeliu atveju tėvų mokytojams duodamos dovanos turėtų būti pripažintos kaip papirkimas (už kurį baudžiamoji atsakomybė tenka tėvams) ir kyšininkavimas (už kurį baudžiamoji atsakomybė tenka mokytojui).
O jei dar trumpiau ir aiškiau – nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu, už kuriuos, priklausomai nuo „dovanos“ vertės (iki 1 MGL ar virš 1 MGL), gresia atitinkamos bausmės. Internete radau tik vieną išaiškinimą, kokia dovana galėtų būti nelaikoma kyšiu – tai gėlės, tiksliau skintų gėlių puokštė.
Nes iš skintų gėlių nelabai kokia ta turtinė nauda – tai daugiau emocinis pamaloninimas, be to, įstatymų požiūriu tai būtų mažareikšmė veika, dėl kurios asmuo gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės (LR BK 37 str.).
Dovana ar kyšis?
Didžioji dalis mūsų visų gyvename pasiteisindami įvairiausiomis mitologinėmis nuostatomis. Pavyzdžiui, manau, kad daug kas galvoja – jei tą, ką duodam mokytojams, pavadiname „dovana“, tai automatiškai tampa nebe kyšiu. Deja, taip nėra.
Nes dovanojimo motyvas tikrai yra susijęs su mokytojo atliekamu darbu – pvz. mokytojo dienos proga (už tai, kad jo profesija – mokyti mūsų vaikus, o tai susiję su jo atliekamomis pareigomis), mokslo metų pabaigos proga (už tai, kad visus metus mokė mūsų vaikus), Šv. Kalėdų ir naujųjų metų proga (reikia mokytojams suteikti galimybę atsipalaiduoti vidury mokslo metų ir atlyginti už „kančias“ – juk tikrai ne tam, kad palaikytume mokytojo tikėjimą Kalėdų seneliu), gimtadienio proga (na kaip gi nepasveikinsi mokytojo su gimtadieniu – bus negražu ir gali nukentėti vaikai!).
Taip pat, manyčiau, yra plačiai įsigalėjęs mąstymas kad „tai tėvų reikalas“ ir jei dovanoja dovanas, bet nieko už tai konkrečiai nepažadama, tai jau galima tas dovanas tyliai priimti ir tai nebus kyšininkavimas.
Deja, tai vis tiek bus kyšininkavimas. Nes priimti dovanas, kai tai susiję su tarnybinėmis pareigomis, yra draudžiama visiems valstybės tarnautojams (nepriklausomai nuo jų rūšies ir kuriam teisės akte jie paminėti). Tokį draudimą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalis.
Todėl mokytojai neturi teisės priimti dovanų, nes jos visos vienaip ar kitaip susiję su jų tarnybine veikla, kai jas teikia tėvai. Be to, LR baudžiamojo kodekso 225 straipsnis nekelia jokių papildomų sąlygų, kad tai būtų pripažinta nusikalstama veika – nenustato nei pasižadėjimo ar nežadėjimo, reikalavimo – nereikalavimo, nei kokių nors motyvų buvimo ar nebuvimo, nei kokių išankstinių susitarimų buvimą ar nebuvimą. Užtenka tik priimti kyšį. Ir nusikalstama veika bus padaryta.
Kiti galvoja, kad mokytojai – tai ne valstybės tarnautojai, apie kuriuos kalba LR baudžiamojo kodekso 225 ir 227 straipsniai. Tačiau LR baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalis išaiškina, kas yra laikoma valstybės tarnautojais, kai kalba eina apie papirkimą arba kyšininkavimą: valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo, kuris dirba viešajame juridiniame asmenyje (o visos valstybinės ir savivaldybių mokyklos tokios ir yra) ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, taip pat jei teikia viešąsias paslaugas.
Mokytojas (visiškai analogiškai kaip ir gydytojas), dirbdamas viešajame juridiniame asmenyje – mokykloje – tiesiogiai vykdo šiuos administracinius įgaliojimus mūsų vaikų atžvilgiu:
1) mokytojo įstatyminė pareiga yra nešališkai įvertinti mūsų vaikų pasiekimus (LR švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir juos fiksuoti dokumentuose;
2) tvarkyti mūsų vaikų ugdomosios veiklos dokumentus, nustatyti individualius
mūsų vaikų ugdymo metodus ir planus bei juos taikyti;
3) turi teisę siūlyti mokyklos vadovui kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (LR švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Mokytojas gali turėti ir kitų administracinių įgaliojimų, kurie numatomi jo pareigybės aprašyme. Švietimas yra viešoji paslauga, tai numato LR viešojo administravimo įstatymas (2 str. 18 d.).
Taigi, mokytojas yra asmuo, dirbantis viešąsias paslaugas teikiančiame viešajame juridiniame asmenyje ir turintis tiek įstatymais, tiek jo pareigybės aprašymu suteiktus administracinius įgaliojimus.
Be abejonės, mokytojo pareigos apima ne vien administracinius įgaliojimus – mokytojo darbas apima daug daugiau (pvz. bendravimo turinio ir formos pasirinkimas bendravime su mokiniu). Tačiau nėra pagrindo teigti, kad mokytojas yra vien tik privatus asmuo, ar jokių įgaliojimų mūsų vaikų atžvilgiu neturintis darbuotojas ir jam negali būti pritaikomas LR baudžiamojo kodekso 225, 227 ir 230 straipsniai.
Dovanoms – 162 eurai
Pabaigai aš norėčiau pasidalinti nuasmenintu vieno laiško turiniu ir paklausti visų, kas turėtų kokių nors minčių, nuomonės.
Štai vieno mano vaiko klasės tėvų komiteto narė rašo, kad įteikė mokytojai „dovaną“ grynais – 100 eurų.
Iš karto pasakysiu – aš į klasės fondą pinigų nemokėjau, tad esu rami, kad tikrai ne mano pinigais buvo pasinaudota. Bet jeigu būčiau mokėjusi į klasės fondą – kaip aš galėčiau būti tikra, kad tie 100 eurų tikrai buvo perduoti mokytojai? O gal tuos pinigėlius apsukriai kažkas pasisavino?
Pasinaudodamas visų pasitikėjimu, pritarimu ir tylėjimu? Gal nueiti ir paklausti mokytojos – mokytoja, ar jūs gavote šimtą eurų grynais su mūsų kalėdiniu keksu? Kaip ji turėtų pasijausti po tokio klausimo?
O kokias sumas kiti „dovanojate“ mokytojams? Pasidalinkite, juk labai įdomu ir naudinga būtų visų mūsų sąmoningumui. Be individualių duomenų.
Nemanau, kad reikia baksnoti į konkrečius asmenis, ypač į mokytojus, nes esu beveik tikra – viskas vyksta taip tik todėl, kad per mažai buvome šviesti ir mokyti šiais klausimais visi – tiek tėvai, tiek mokytojai.
Pavyzdžiui, aš esu susiskaičiavusi, kad 2016 metais mano vieno iš vaikų klasė mokytojos dovanoms išleido 162 eurus. Kitais metais – taip pat buvo panašios sumos. Ir taip kiekvienais metais – visose mano vaikų klasėse.
Na, bent jau pagal tai, kas buvo pranešta elektroniniais laiškais – juk niekas nedaro audito ir netikrina, kur ir kiek realiai nueina tie bendri klasės pinigai. Ir ar deklaruoja mokytojai visas savo gautas dovanas, kurių vertė viršija 150 eurų per metus (tokias dovanas deklaruoti yra privaloma)?
Kaip mes užauginsime naują nekorumpuotą savo vaikų kartą, jeigu jau nuo mokyklos (iš tikrųjų – ir nuo darželio) masiškai ir visi nesąmoningai tęsiame papirkimo ir kyšininkavimo procesus? Kaip tai pabaigti? Gal tikrai reikėtų pradėti visiems perduoti prokuratūrai tokius duomenis – tegu tiria ir aiškinasi, kas tai buvo?
Įstatymo nežinojimas (ar neteisingas supratimas – mano past.) neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucija 7 str.).
Ką manote jūs?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
