Gili, nuoširdi užuojauta šeimai, draugams, pažįstamiems.
O viso to galėjo ir nebūti, jei darbuotojas būtų aprūpintas specialiomis priemonėmis, jeigu būtų tinkamai parengtas. Deja, tokia Lietuvos realybė, kad apsaugos darbuotojai neturi jokių specialiųjų priemonių, skirtų sutramdyti įstatymų pažeidėjus.
Dauguma darbuotoju yra jauni, dažniausiai studentai, bandantys savarankiškai užsidirbti, o ne sėdėti tėvams ant sprando. Kiekvieną dieną jie susiduria su išgėrusiais, apsvaigusiais nuo narkotikų, įžūliais ir agresyviais asmenimis. Tačiau darbuotojų niekas nevertina, moka minimumą ir nerodo absoliučiai jokios pagarbos, nesuteikia jokių garantijų.
Tokio įvykio jau seniai reikėjo tikėtis, nes apsaugos darbuotojas tik pavadinimas, jie dažniausiai stumdo vežimėlius, skaičiuoja prekes ir neturi jokių teisių. Nors ir yra Asmens ir turto saugos įstatymas, tačiau viskas tik ant popieriaus, kaip ir daugelis dalykų mūsų valstybėje.
O realybė, matome, štai kokia. Na, o nusikaltėliai tokiais atvejais jei ir gauna iki gyvos galvos, tai išsidirbinėa ir prašo visokių kompensacijų dėl blogų sąlygų ir pan, o jei dar pripažįstamas nepakaltinamu, tai paguli psichiatrinėje ligonėje kelis metus ir vėl į laisvę.
Štai taip ir gyvenam, o ir parduotuvės atstovai net užuojautos jokios nepareiškė...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
