Dar vieną šoką ji patyrė sužinojusi, kad iš „Sodros“ už nedarbingumo laikotarpį gaus tik minimalią išmoką, arba po keturis su trupučiu euro už darbo dieną (nors jos darbo stažas – per 20 metų).
Su tokia išmoka – per mėnesį apie 100 eurų – reikės ir pragyventi, ir už vaistus susimokėti, ir vos paeinant dėl silpnos sveikatos vykti į polikliniką pratęsti biuletenį, ir medicinos personalui atsidėkoti, nes priešingu atveju gali nereikti nė biuletenio… Normalu? Man tai, atsiprašant, visiškas įstatymo leidėjų nužmogėjimas.
Atleido iš darbo
Stebitės, kodėl tokia menka ligos pašalpa? Taip, yra tam tikrų niuansų. Vis dėlto akivaizdu, jog įstatyme tokie niuansai nenumatyti, todėl sveiko proto parlamentarai turėtų kuo skubiau padėtį keisti, parengti poįstatyminius aktus.
Mano draugė gal 15 metų nebuvo ėmusi jokio biuletenio, į darbą eidavo net sirgdama, nes nebuvo kam jos pavaduoti. Taip jau atsitiko, kad 2016 metų viduryje ji milžiniško krūvio nepatempė. Todėl darbdavys, atsidėkodamas už ilgus nuoširdaus darbo metus, sutiko ją atleisti pagal etatų mažinimą išmokant 6 mėnesių išeitinę išmoką. Vadinasi, iki 2017 metų pradžios mano draugė „Sodrai“ mokėjo visas priklausančias įmokas.
Tik atleista iš darbo ji ėmė ieškoti kito, tačiau tokiame amžiuje susirasti darbą nėra lengva. Registravosi Darbo biržoje – ten nieko nepasiūlė. Susidarė įspūdis, kad tokia kontora apskritai nereikalinga, nes iš jos bedarbiams – jokios pagalbos. Tik valstybei brangiai kainuoja.
Taigi, vargais negalais mano draugė savo pastangomis susirado darbą ir 2017 metų spalio pradžioje pradėjo dirbti. O lapkričio pabaigoje – baisus medikų atsakymas!
Draugė iškentėjo sunkią operaciją, dabar jai skirtos ir fiziškai, ir psichologiškai varginančios chemoterapijos procedūros. Savijauta – nepavydėtina, moteris turi biuletenį. O kiek už tai „Sodra“ jai moka – jau žinote.
Skambino konsultuotis
Negalėdama patikėti, kad „Sodra“ gali teskirti sunkiai ligonei tokią menką išmoką, pati paskambinau į „Sodros“ informacijos centrą pasiteirauti, kokia yra biuletenių tokiems asmenims paskaičiavimo tvarka.
Konsultantė paaiškino, kad biuletenis mano pateiktam atvejui skaičiuojamas nuo trijų mėnesių – spalio, rugsėjo ir rugpjūčio. Esą, sudedamos visų šių trijų mėnesių darbo dienos ir išvedamas vidurkis, kiek pinigų išeina vienai darbo dienai, o iš tos sumos išmokama 80 proc. Be to, dar nuo tų 80 proc. atskaičiuojami visi mokesčiai.
Kadangi mano draugė spalio mėnesį dirbo tik 10 dienų, užmokestis už jas buvo padalintas trijų mėnesių darbo dienų skaičiui. Kadangi rugsėjį ir rugpjūtį ji dar nebuvo įsidarbinusi, vadinasi, išmoka gavosi mažesnė nei tokiais atvejais numatytos „Sodros“ „grindys“. Tokie įstatymai!
Ragina keisti sąlygas
Tai ką sau galvoja Seimo nariai, balsuodami už tokias niekingai mažas išmokas ligoniui? Juk jie sirgs ne vieną mėnesį, gal apskritai nebegalės dirbti, – iš ko gyventi? Už ką nusipirkti vaistų, kurių prireiks gydyti chemoterapijos sukeltoms komplikacijoms? Kuo maitintis? Kaip susimokėti už butą?
Nežinau, kokiuose padebesiuose seimūnai skrajoja, kad priiminėdami įstatymus neįvertina visų aplinkybių. Sakysite, tokį įstatymą priėmė ankstesnieji? Tai skubėkite ankstesniųjų klaidas pataisyti! Biuletenį paskaičiuoti bent jau reikėtų ne iš trijų priešpaskutinių mėnesių, jei žmogus buvo bedarbis, o bent iš dešimties paskutinių metų įmokų! Bet ar įstatymų leidėjams kada nors rūpėjo paprastas žmogus?
***
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Jarmalis apgailestavo dėl moterį ištikusios nelaimės.
„Sodra“ negali viešai komentuoti ir vertinti konkretaus asmens situacijos. Ligos išmoką „Sodra“ pradeda mokėti trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną (už pirmas dvi dienas moka darbdavys) ir mokama 80 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus suserga gruodį, išmokos dydis skaičiuojamas pagal rugpjūčio, rugsėjo ir spalio draudžiamąsias pajamas. Ši Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo reglamentuota tvarka nesikeitė ir taikoma visiems.
Ligos išmoka yra kompensacija už dėl ligos prarastas pajamas. Paprasčiau kalbant, jeigu suserga nedirbantis ir pajamų negaunantis žmogus, jam ligos išmoka nemokama, nes jis dėl ligos neprarado pajamų.
Jeigu dėl ligos prarastos pajamos trijų mėnesių laikotarpiu buvo labai nedidelės, mokama minimalaus dydžio kompensacija, kurią sudaro 15 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šiandien tai sudaro 4,68 euro per dieną.
Vis dėlto, čia užduodamas ne vienas klausimas, kodėl tokia tvarka yra. Į šiuos klausimus geriau atsakyti galėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – komentavo „Sodros“ atstovas.
***
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus atstovai nuoširdžiai apgailestavo dėl sunkios moters situacijos.
„Ligos išmokos mokėjimą reguliuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“.
Teisę į ligos išmoką turi asmenys apdrausti ligos socialiniu draudimu ir turintys ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoką už pirmas dvi sirgimo dienas moka darbdavys (jis gali mokėti nuo 80 iki 100 proc. kompensuojamojo uždarbio), nuo trečiosios sirgimo dienos ligos išmoka mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir yra 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Kaip skaičiuojamas vidutinis kompensuojamas uždarbis ligos išmokai ir kitoms išmokoms yra nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose. Juose yra numatyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai yra apskaičiuojamas iš paeiliui einančių 3 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį: draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
Iš aprašytos situacijos matyti, kad apdraustoji 2017 metais pradėjo dirbti tik spalio mėnesį ir iki spalio mėnesio pajamų darbinių neturėjo. Todėl tik pradėjus dirbti iš socialinio draudimo išmoka apskaičiuota minimali“, – buvo rašoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus atstovų pranešime.
***
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus atstovai komentavo, kad susidarius probleminei situacijai ir nesant galimybių pagal socialinį draudimą reguliuojančius įstatymus gauti pakankamų pajamų, galima pasinaudoti socialinės paramos sistemos suteiktomis galimybėmis.
„Rekomenduotume, jei moters arba kiekvieno šeimos nario pajamos per mėnesį nesiekia valstybės remiamų pajamų dydžio (122 eurų) vienam asmeniui, kreiptis į savivaldybę pagal savo gyvenamąją vietą dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) skyrimo. Taip pat siūlytume pateikti prašymą dėl vienkartinės, tikslinės ar periodinės pašalpos skyrimo susirgus sunkia liga. Savivaldybės taryba įstatymų numatyta tvarka turi teisę ją skirti.
Rekomenduojame pasikonsultuoti su gydančios klinikos socialiniu darbuotoju, kuris turėtų šiais klausimais patarti ir padėti“, – komentavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus atstovai.
***
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus atstovai taip pat pakomentavo šios moters situaciją ir atsakė į klausimą, ar turės moteris iš ko gyventi ateityje, jei paaiškės, kad dėl ligos taps nedarbinga.
„Tuo atveju, kai bus išnaudotos visos galimos gydymo priemonės, asmens gydytojas atsižvelgęs į tai, kad po taikymo gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, siunčia asmenį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui ir specialiesiems poreikiams nustatyti. Nustačius, kad žmogus yra iš dalies darbingas arba nedarbingas, jam yra skiriama ir mokama netekto darbingumo pensija iš „Sodros“, ir jis įgyja teisę naudotis neįgaliesiems teikiamomis lengvatomis ir garantijomis“, – komentavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus atstovai.
***
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus atstovai komentavo, kad jei moteris turi virš 20 metų socialinio draudimo stažo (tą galima pasitikrinti „Sodros“ svetainėje), vadinasi, ji turi reikiamą būtinąjį stažą netekto darbingumo pensijai.
„Individualioji pensijos dalis priklausys nuo turėtų draudžiamųjų pajamų (nuo 1994 metų iki darbingumo lygio mėnesio nustatymo mėnesio), t.y., tai, kad paskutiniais mėnesiais ji neturėjo darbo, esminės įtakos neturės.
Gaunantis netekto darbingumo pensiją žmogus yra valstybės draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, o netekto darbingumo pensijos gavimo laikas yra įtraukiamas į senatvės pensijos apskaičiavimą“, – komentavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus atstovai.
***
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame komentare pabrėžiama, kad visiems sveikatos draudimu apdraustiems pacientams gydymas yra nemokamas, tad už suteiktas gydymo paslaugas primokėti nereikia.
„Taip pat pacientams yra aktualu tai, kad jau nuo liepos mėnesio, kai bus patvirtintas naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas, priemokos už vaistus negalės būti didesnė nei 20 proc. vidutinės kompensuojamosios kainos, tenkančios 1 receptui, kuri šiuo metu siekia apie 4 eurus. Vadinasi, net ir už pačius brangiausius vaistus pacientus primokės ne daugiau kaip iki 4 eurų, jeigu vaistai bus kompensuojami 100 proc.“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
