Suviliojo skelbimas
Vykdami link Vilniaus su draugu žiūrinėjome būsto nuomos skelbimus. Radome iš pirmo žvilgsnio tobulą būstą ir net gi labai priimtiną kainą – už 250 eurų (skelbiama, kad 52 kvadratinių metrų ploto butas yra Žvėryne).
Skambiname vieną kartą – nieko. Už valandos kitame laido gale pasigirsta pakankamai malonaus vyriškio balsas. Gailiuosi, kad pokalbio neįrašėme, nes tai buvo tikras melo profesionalas. Buvo suteikta visa mums reikalinga informacija.
„Butą nuomojame skubiai, nes su žmona išvykstame į Norvegiją penkeriems metams, todėl butą nuomojame bent jau metams, jokio depozito ar kitokių mokesčių nereikia, tačiau gauname labai daug skambučių dėl šio buto (šitas užkabino labiausiai, šaunuoliai), tad jei norite jį rezervuoti, į mano pateiktą sąskaitą perveskite pusę nuomos sumos“, – suokė vyras kitame telefono ragelyje.
Pinigus pervedė iškart
Adrenalinas sukilo. Stengėmės mąstyti blaiviai, bet juk toks butas... Tokia kaina... Susitarėm, kad už valandos paskambinsim. Prisiskambinti vėl nebuvo lengva, tačiau kai pavyko, išgirdome: „O, aš jau laukiau jūsų skambučio“. Matyt, nesusiturėjo džiaugsmu, kad mes jau užkibom.
Visas sandoris vyko pakankamai sklandžiai, mums duotas sąskaitos numeris, mes pervedam pinigus, išsiunčiame į „įmonės“ elektroninį paštą patvirtinimą, kad pinigai pervesti, ir sutariam susitikti po penkių dienų prie to namo.
Susirandame „Google Maps'e“ reikiamą adresą ir pasidomime, kas aplinkuj. Pasirodo, kad tai bendrabučio tipo namas. Tada jau suvokėm, kad kažkas ne taip.
Patikrino adresą
Mums pavyko Vilnių pasiekti anksčiau ir patikrinti „būsimų namų“ adresą. Pamiršau paminėti, kad mums buvo pasakyta, jog yra telefonspynė, kuria pasiskambinę pateksime į vidų. Privažiavę reikiamą namą suvokėme, kad esam apgauti. Na, ir patys kalti. Atrodo, ir patys girdėjome pakankamai daug tokių istorijų, bet...
Kodėl norime pranešti tai jums? Nes šiandien išeikvoję keletą dienų veltui nebelaukėme „susitarto susitikimo“, bet ėmėmės tolimesnių paieškų ir radome visiškai tokio pačio braižo skelbimą.
Ne kiekvieną dieną papuoli į apgaulės pinkles, todėl pasidomėjome, ką daryti tokiu atveju. Radome seną straipsnį apie tai.
O dabar atkreipkime dėmesį į visus šiuos skelbimus „30 procentų nuolaida šildymo išlaidoms“.
Prašau dėl kitų žmonių, jei savo patirtimi mes galim nors kiek padėti sumažinti šitą „veiklą“, padarykime tai. Nes labai bjauru, kai pirmas dalykas, su kuo susiduri Vilniuje, yra aferistai, o liūdniausia tai, kad šios „veiklos“ mastas visiškai nemažėja.
***
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius dėkojo skaitytojai, nusprendusiai įspėti apie sukčiavimo pavojus ir apgavysčių būdus.
„Teisėsaugos atstovai tai daro nuolat, tačiau blogiausia, ką gali padaryti sukčiaus auka, yra susitaikyti su netektimi ir nutylėti. Apgaulės schemų yra gausybė, bet jos visos panašios tuo, kad grįstos iš anksto sumanyta apgaule, per ją piktavališkai pasinaudojant žmonių viltimis ir pasitikėjimu.
Jei nukentėjusi šeima dar nesikreipė į policiją, siūlome tai kuo greičiau padaryti. Tą patį patartume ir kitiems nukentėjusiems nuo apgavikų. Kiekvienu konkrečiu atveju policija jį įvertins visas jo aplinkybes ir spręs ar esama teisinio pagrindo pradėti baudžiamąjį persekiojimą (žr. pastabą).
Norint išvengti sukčių pinklių svarbu atminti bendruosius atidumo ir atsargumo reikalavimus, kurių laikomės sudarydami bet kuriuos susitarimus. Sukčiai siekia savo auką užklupti netikėtai, nepasirengusią apgalvotai apsispręsti, manipuliuoja jos emocijomis, stengiasi nepalikti laiko pasitarti, apsvarstyti santūriau. Patartina surinkti kuo daugiau viešojoje erdvėje esančios informacijos, jos drąsiai reikalauti iš buto nuomotojų; vengti vienpusių reikalavimų bei įpareigojimų. Sandorį su buto nuomotoju reikėtų sudaryti susitikus asmeniškai, vietoje apžiūrėjus patalpas. Jei reikalaujama išankstinio apmokėjimo, jis galimas mainais į čia pat sudarytą pasirašytą dokumentą apie gautą piniginį avansą. Jei abejojama savo nusimanymu, nereikėtų varžytis pasinaudoti specialistų paslaugomis.
Pastaba: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinime konstatuojama, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas.
Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.
Pažymėtina tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.
Nenustačius sukčiavimo naudojant apgaulę požymių, turtiniai ginčai dėl pažeistų sandorių sąlygų sprendžiami civilinio teisės proceso metu“, – komentavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas P. Radvilavičius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
