„Greito dėvėjimo rūbai! Yra greito maisto restoranai, bet jau kuriasi ir greito dėvėjimo rūbų įmonės.
Panevėžyje praėjusių metų vasario mėnesį nusipirkau vilnonį megztuką, kuris po kelių mėnesių suplyšo. Kaip žinome, gamintojas už parduotą prekę atsakingas 2 metus.
Kreipiausi į minėtą įmonę dėl nekokybiškos prekės, o atsakymas... be komentarų: „Megztukas suplyšo dėl ilgo dėvėjimo“.
Tik Vartotojų teisių tarnyba vargais negalais privertė greito dėvėjimo įmonę grąžinti pinigus“, - rašė rezultatu patenkinta pirkėja.
***
„Šiuo metu Tarnyba laukia vartotojos patvirtinimo apie taikų ginčo sprendimą. Negavus patvirtinimo dėl taikaus ginčo šalių susitarimo, Tarnyba priims sprendimą dėl ginčo esmės pagal turimus rašytinius įrodymus. Primename, kad Tarnybos sprendimas yra privalomas vykdyti ginčo šalims, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
Papildomai informuojame, kad daugiausia vartotojų prašymų Tarnyba sulaukia būtent drabužių ir avalynės srityje. 2017 metų duomenimis 31 proc. visų Tarnyboje išnagrinėtų ginčų sudarė ginčai dėl drabužių bei avalynės. Kiek daugiau nei pusė šioje srityje išnagrinėtų ginčų išspręsti taikiai, ginčo šalims sutarus, apie 20 proc. vartotojų prašymuose keliamų reikalavimų Tarnybos komisijos nutarimu buvo patenkinti, apie 15 proc. vartotojų prašymų Tarnybos komisijos sprendimu buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienu atveju kilęs ginčas nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus, įrodymus bei patikrinimo akto išvadą.
Papildomai atkreipiame vartotojų dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalį, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pataisyti daiktą; 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Tačiau, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalis).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis, vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą).
Vartotojas, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo pasirinktą reikalavimą, o pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimų, juos tenkina iš dalies, arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Pažymėtina, kad prekės garantiniu laikotarpiu svarbu saugoti prekės pirkimą–pardavimą patvirtinantį dokumentą. Neišsaugojus prekės kvito ar kito prekės įsigijimą patvirtinančio dokumento, vartotojo reikalavimas tenkinamas tik pardavėjui geranoriškai sutikus“, – teigiama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
