Dovana Velykų proga
Ypač man patinka vokiškas geležinkelis su jo labai lanksčia bilietų sistema. Žmogus gali visą parą keliauti po visą Vokietiją 2 klasės traukiniais (regioniniais) tik už 44 eurus, kirsdamas visas federalines Vokietijos žemes, išlipdamas ir vėl įlipdamas bet kokioje stotelėje nesumokėjus už kelionę nė cento daugiau. Kas yra labai patogu ir pigu. O be to ir praktiška.
Nes su tuo pačiu bilietu įgyjama teisė keliauti nemokamai ir miesto viešuoju transportu – autobusais ir troleibusais. O ir prie traukinių tvarkaraščio esi neprisirišęs, kas leidžia neriboti savo judėjimo ir suteikia galimybę aplankyti per parą net kelis miestus iškart. Pasaka! Vat, kad ir Lietuvoje būtų tokia sistema! Nusiperki vieną pigų bilietą ir keliauji po visą Lietuvą, kur nori. O kol kas tai tik svajonė, kuri dar ilgai neišsipildys…
Taigi, dėl pigaus susisiekimo pragyvenus Vokietijoje tik porą metų jau spėjau daug ką pamatyti. Šį mėnesį irgi nusprendžiau pakeliauti – pasidaryti sau dovaną Velykų proga. Ir ne kokias keliones po parduotuves, o nuvažiuoti į Kevelaer miestą aplankyti jame esančią šventą vietą – Šv. Mergelės Marijos baziliką (St. Marien bazilika), kuri yra pati populiariausia vieta Vokietijoje po Altotting miesto ir viena iš svarbiausių šventyklų visoje Šiaurės Vakarų Europoje.
Nors šį kartą kelionė praėjo daug sklandžiau nei kelionė į Trier miestą, į kurį važiavau praeitą mėnesį, tačiau ir šį kartą nepavyko išvengti kuriozų.
Keisti garsai
Tik nesusipratimai jau nebuvo varginantys, o gana linksmi ir smagūs. Prieš važiuodama į Kevelaer miestą aš jau žinojau, kad noriu aplankyti ne tik Šv. Mergelės Marijos bažnyčią, bet ir koplytėlę, kurioje yra saugomas stebuklingas Gailestingos Liuksemburgo Dievo Motinos atvaizdas, padedantis žmonėms bėdoje bei išgydantis nuo sunkių ligų.
Auksu papuoštos sienos bei mėlynas bazilikos žvaigždėmis nusėtas kupolas atrodė lyg naktinis dangus, nušviečiantis žmonių kelią gilioje tamsoje tiesiai į Dievo glėbį. Išėjusi iš bazilikos jaučiausi pakylėtai. Širdis džiaugėsi ir dainavo, kad turėjau galimybę pamatyti visą šį grožį bei pasimelsti tokioje šventoje vietoje!
Lauke mano žvilgsnį patraukė koplytėlė, stovinti priešais Marijos baziliką. Užėjus į vidų ir vėl aiktelėjau iš nuostabos! Tokios prabangios ir įspūdingos koplytėlės man dar neteko regėti. Pasimėgavus jos grožiu atsiklaupiau priešais altorių manydama, kad būtent jame ir yra saugomas stebuklingas Gailestingos Liuksemburgo Dievo Motinos atvaizdas ir pradėjau melstis.
„Pasivaideno“, – pagalvojau. Ir užsimerkus tęsiu savo maldą, kurią ir vėl nutraukia tylus moters šnabždesys. Kas per velniava, galvoju. Nejaugi aš jau išprotėjau ir man jau vaidenasi balsai? Ir staiga mane aplanko pati kvailiausia mintis, kokia tik gali būti. O gal čia aš girdžiu pačios Marijos balsą? Gal čia ji man nusprendė pasirodyti va tokiu neįprastu būdų tokioje šventoje vietoje? Net karšta pasidarė nuo tokios minties ir prakaitas išmušė. Tai būtų tikras stebuklas!
Vos nesustojo širdis
Reikia, pagalvojau, užfiksuoti, nes niekas nepatikės. Greitai ištraukiau telefoną ir jau įsivaizdavau, kokį sąmyšį šis mano įrašas sukels internete. Visgi ne kiekvienas girdi Marijos balsą tokioje šventoje vietoje, kaip netikėtai įsivyravo visiška tyla ir iš už altoriaus į salę iš lėto išslinko močiutė… Man vos širdis nesustojo iš netikėtumo ir telefonas neiškrito iš rankų…
Išsipildęs noras
Po apsilankymų bažnyčiose bei pabraidžiojus truputį po miestą nutariau užeiti į parduotuvę nusipirkti lauktuvių. Pastebėjau, kad joje yra prekiaujama tuščiais buteliukais su Gailestingos Liuksemburgo Dievo Motinos atvaizdu.
Truputį susikrimtusi dėl to, kad nepasisekė gauti švento vandens, nutariau prieš išvažiuojant namo dar paskutinį kartą užsukti į Šv. Mergelės Marijos baziliką. Išėjus iš jos, net nežinau kodėl, man kilo spontaniškas noras apeiti ją ratu. Buvo toks jausmas, kad lyg pats Dievas vedė mane už rankos.
Eidama aplink baziliką netikėtai atradau dar vienas duris. Užėjus į vidų pamačiau dar vieną maldų salę. O šalia jos, prie Marijos altoriaus, pamačiau ir tą šventą šaltinį, iš kurio žmonės sėmė vandenį! Mano džiaugsmui nebuvo ribų! Vat, pasirodo, kodėl čia parduodami tušti buteliukai! Šiam vandeniui pasemti! Neįtikėtina sėkmė!
Ir įvyko dar vienas stebuklas. Mano draugo prašymas po kelių valandų išsipildė! Jis net pats buvo nustebęs ir pasimetęs... Štai tau ir Dievo malonė, štai tau ir maldų galia!
Grįžus iš piligriminės kelionės namo jaučiausi labai pakylėtai. Nes Dievas eilinį kartą man ir mano draugui įrodė paprastas tiesas: svajok – ir turėsi, atiduok – ir gausi, mylėk – ir busi mylimas, tikėk – ir busi palaimintas! Argi tai nenuostabu?!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
