Skundėsi auklėtojomis
Mano anūkas, kuriam 10 metų, praėjusiais metais savaitę atostogavo pajūryje įsikūrusioje stovykloje. Berniukui labai patiko ir jis visus metus taupė pinigiukus, kad ir šiemet ten pat galėtų nuvykti. Tačiau šį kartą nepasisekė.
Manau, kad stovykloje vaikai turi ilsėtis, pramogauti, sportuoti ir panašiai, tačiau stovykla nėra sukarinta įstaiga, kur jau iš pirmųjų dienų auklėtoja vaikus (ne lietuviškai) „muštruoja“.
Šį kartą anūko būrį kuravo auklėtoja, kuriai iš pat pradžių šis berniukas (mano anūkas) kažkuo neįtiko. Ji ne tik neleisdavo maudytis, kai tuo tarpu kiti vaikai jūroje maudėsi, grasino anūką perkelsianti miegoti su gerokai vyresniais berniukais, neleisdavo žaisti ir t.t.
Anūkas jau antrą stovyklos dieną tėveliams telefonu pranešė, kad nori namo. Beje, tokiu auklėjimu buvo nepatenkinti ir nelaimingi kiti anūko kambaryje su juo gyvenę vaikai.
Kitaip pavadinti negaliu – auklėtoja terorizavo vaiką, kas, manau, pažeidžia vaiko teises. Kyla klausimas, kam skirta tokia stovykla? Anūkas, skambindamas telefonu savo mamai, buvo verčiamas kalbėti su ja klausantis auklėtojai.
Ji neleido vaikui konfidencialiai pasikalbėti su mama. Keista todėl, kad pernai, kai anūką prižiūrėjo kiti darbuotojai, viskas buvo labai gerai. Kas pasikeitė? Kodėl tokia moteris dirba vaikų vasaros poilsio stovykloje? Jeigu ji nesugeba bendrauti su vaikais, ji neturi dirbti tokio darbo.
Nerimą keliantis berniukas
Teko kalbėti su įstaigos darbuotoju ir stovyklos administratore. Po pokalbio situacija pasikeitė. Tačiau prasidėjo kita, dar aktualesnė problema.
Į anūko ir dar trijų jo bendraamžių kambarį buvo įkeltas berniukas, turintis didelių psichologinių problemų (rodė savo lytinį organą ir tuo pačiu stebėdavo kitų berniukų persirengimą). Vaikai bjaurėjosi ir išgyveno, nes jiems buvo gėda persimauti pasislėpus kelnaites, nes berniukas juos stebėjo.
Darbuotojas pažadėjo minėtą berniuką iškelti į kitą kambarį, beje, prieš tai pasakęs, kad stovykloje yra nemažai vaikų iš socialiai jautrių šeimų ir priklausančių vaikų globos organizacijai.
Tačiau tas vaikas nebuvo iškeltas. Manau, kad minėtasis berniukas turi didelių psichologinių problemų, tačiau kodėl jas turi matyti normalūs vaikai? Kokią psichologinę įtaką tai galėjo padaryti kitiems vaikams? Ką apie tai gali pasakyti vaikų psichologai?
Suprantu, kad stovyklos darbuotojai tikrai nežino, kokie vaikai atvyks stovyklauti. Tačiau pasireiškus tokiam ar kitokiam faktui, jie privalo reaguoti reikiamai, o ne vengti tėvams gražinti pinigus ir stovykloje laikyti tokius vaikus su kitais. Suprantu ir tai, kad vaikas nesveikas, tačiau gelbėti jį reikia atkreipiant ypatingą dėmesį ir galbūt apgyvendinti ne su visais kitais vaikais.
Dar vienas klausimas stovyklos vadovams – anūkas krito ir labai užsigavo galvą. Kodėl niekas apie tai nepranešė jo tėveliams ir kodėl vaikas nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą?
Skaudu, kad anūkas liko be atostogų ir matęs dalykus, apie kuriuos nelabai nutuokė. Gerbiami vadovai privalo labiau rūpintis, kokie darbuotojai skiriami vasaros darbui su vaikais, ar jie yra adekvatūs ir patikimi.
***
Vaikų poilsio stovyklos direktorė komentavo, kad situacija jai žinoma. Tačiau tikina, kad viskas yra priešingai nei teigia močiutės anūkas.
„Kiekvienai močiutei savas anūkas pats brangiausias, pati esu močiutė, todėl tai žinau. Tačiau vaikas, apie kurį rašo moteris, pats nederamai elgėsi su kitais vaikais ir dėl jo turėjome nemažai problemų.
Berniukas nepakluso vadovui, elgėsi iššaukiančiai. Tačiau sulaukę močiutės priekaištų davėme pastabą vadovams.
Berniukas, dėl kurio tariamo nederamo elgesio skundėsi močiutė, buvo dvejais su puse metų jaunesnis už kambariokus. Visi vaikai jį stumdė ir užgauliojo. Po pastabų, kad negalima skriausti mažų vaikų, anūkas ir pasiskundė močiutei, esą kartu gyvenantis berniukas rodo lytinius organus.
Tačiau jūs pagalvokite, kur 7 metų vaikui daugiau persirengti ir pasislėpti perismaunant kelnaites, kai gyveni tame pačiame kambaryje su kitais berniukais?
Taip pat noriu pabrėžti, kad tame kambaryje gyveno penki berniukai iš privačių šeimų, kurie nepriklausė jokiai vaikų globos organizacijai. Tiesiog tas berniukas buvo ramus, tylus, silpnesnis ir mažas, o didesnieji iš jo tyčiojosi.
Kadangi iš auklėtojų močiutės anūkas gavo pastabų, reikėjo save kažkaip pateisinti – mesti kaltę ant vadovų ar kitų vaikų. Tam vaikui jokiais būdais nebuvo nei grasinama, nei kas nors draudžiama ar ka snors blogo nutikę.
Ir grąžinti pinigus mes tikrai nevengiame, nes negavome tokio prašymo“, – komentavo vaikų poilsio stovyklos direktorė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
