Tai reiškia, kad nuo šiol cukriniu diabetu sergantys pacientai, kuriems reikalingos insulino pompos, jau gali jas išsinuomoti. Už tai bus apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir nebereikės naudoti savo asmeninių pinigų!
Iki šiol cukriniu diabetu sergantiems žmonėms PSDF lėšomis buvo kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys, bet ne pačios pompos. Natūralu, kad tai buvo nemaža finansinė našta pacientams, kurių ligos gydymui namuose šios brangios priemonės yra gyvybiškai svarbios!“
Tik kažkodėl ponas ministras apdairiai nutylėjo, kad kompensavimo kaina – tų pačių diabetu sergančių sąskaita, kad viena ranka davė, o kita atėmė ir kad finansinė našta užgriuvo absoliučiai visus diabetikus – nuo liepos 12 dienos už insuliną ir diagnostines juosteles atsirado labai didelės priemokos.
Ministras „pamiršo“ pasakyti, kad tiesiog buvo perskirstyti pinigai ir kad šiuo metu nuo finansinės naštos „gelbėjama“ tik viena siaura grupė – I tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai iki 24 metų amžiaus bei nėščios ir planuojančios pastoti moterys (pastarosioms kompensacija skiriama tik iki 1 metų laikotarpiui ir tik kai diabetas yra nekontroliuojamas).
Taigi, jau šiandien už populiariausio, labiausiai didžiajai daliai sergančiųjų tinkančio ir geriausiai glikemiją veikiančio insulino „Tresiba“ (5 švirkštus) vaistinėje buvau paprašyta primokėti virš 20 eurų! Čia su 100 proc. kompensacija! Trumpo veikimo insulino „Humalog“ dėžutės priemoka – 5,55 Eur. Taip pat su 100 proc. kompensacija.
Dėžutės 100 proc. kompensuojamų diagnostinių juostelių, būtinų cukraus kiekiui kraujyje nustatyti, priemoka – apie 10 eurų. Kadangi insulino reikia ne penkių švirkštų, o juostelių dėžutės pakanka tik savaitei, sudėjus visą reikiamą vaistų ir priemonių kiekį, summa summarum mano išgyvenimo kaina – 120 eurų. Tiesa, tai net 3 mėnesių kaina.
Būtų gal ir nedaug, jei gyventume ne Lietuvoje, kur sergantys, neįgalūs ir panašūs ne visada laikomi pilnaverčiais žmonėmis, kai jie dėl sveikatos būklės gali dirbti nepilną darbo dieną arba visai negali dirbti ir tenkinasi menka netekto darbingumo išmoka, kai mažiausias minimalus atlyginimas šalyje „ant popieriaus“ tesiekia vos 400 eurų…
Pabrėžiu, kad tie 120 eurų – elementaraus išgyvenimo, o ne normalaus gyvenimo kaina, nes to, kas „kompensuojama“, nepakanka, nes naujausių savikontrolės priemonių, kurios nemokamai dalijamos sergantiesiems visame pasaulyje, Lietuvoje net nėra, jau nekalbant apie jų kompensavimą.
Kiek buvo „genialių“ SAM ministrų, visi keitė kainynus retai kada į naudą paprastam sergančiajam. Bet ponas A. Veryga nuėjo toliausiai – ne tik uždraudė sergantiesiems pirkti tokius vaistus, kurie jiems geriausiai tinka (iš kompensuojamųjų sąrašo dingo daugybė originalių vaistų, vietoj jų atsirado „saugūs“ generikai, pvz., jau išgarsėjęs valsartanas su kancerogenų priemaišomis, taipogi nebebus galima naujai susirgusiems išrašyti geriausių ir naujausių insulinų), bet ir padarė taip, kad ne kiekvienas šiuos gyvybiškai svarbius vaistus galėtų nusipirkti.
Nuo šiandien drąsiai galime garsiai visam pasauliui šaukti, kad sergančiųjų diabetu genocidas Lietuvoje prasidėjo. Nesvarbu, kad žmonės, negalėdami įsigyti pakankamai vaistų ir priemonių, vėliau dar brangiau kainuos valstybei, kad sulauks sunkių komplikacijų, tokių kaip apakimas, inkstų nepakankamumas, galūnių amputacija ir pan. Vietoj to, jog galėtų dirbti, išlaikyti šeimas, mokėti mokesčius valstybei, taps neįgaliais.
Svarbu, kad šiandien bus sutaupyti milijonai. Tiesa, viena serganti diabetu moteris vaistinėje girdėjo ir besidžiaugiančią ponią: retos ligos gydymui skirtas vaistas jai nuo šiandien atpigo. Pasisekė tai poniai, sveikatos jai. O va cukraligė, pagal naujus NDNT standartus – net ne liga, tik gyvenimo būdas! Gyvenimo būdas, kai kasdien dešimtis kartų badaisi pirštus, pilvą, rankas ar kojas vien tam, kad nemirtum, kai negali valgyti kada nori, ko nori, kiek nori, kai visa dienotvarkė ir visas gyvenimas sukasi apie ligą...
O pabaigai... Pabaigai belieka visų Lietuvos cukrinukų vardu tarti didelį AČIŪ gerbiamam ministrui Aurelijui už nuoširdų rūpestį sergančiais diabetu.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija aiški – kalti visi, bet tik ne jie. Tai „laikina“... O ką daryti sergančiajam, kai insulino reikia čia ir dabar, kai be vaisto negali išgyventi nė pusdienio, kai mokėti pinigus reikia dabar? Kai sergi 30 metų, kai neturi sveikatos dirbti pilnu krūviu, o neįgalumo pensija nesiekia nė 100 eurų...
***
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyrius Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė komentavo, kad 2015 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas į kompensavimo sistemą įtraukti ilgo veikimo insulino analogą, insuliną degliudeką „Tresiba“ 100V/ml injekcinis tirpalas 3 ml N5 (FlexTouch).
„Svarstymo metu, kadangi gamintojai nebuvo pateikę naujo tarptautinio pavadinimo vaisto įtraukimui reikalingos bylos, priėmė sprendimą įtraukti šį vaistą sugrupuojant jį kartu su kitais ilgo veikimo insulinais (“Lantus“, „Levemir“) ir nustatant jiems vienodą bazinę kainą.
Tiek gamintojo atstovai, tiek ir Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė nurodė, kad priemokos už „Tresiba“ dydis nėra svarbus, svarbu, kad vaistas būtų įtrauktas į kompensavimo sistemą.
2015 m. įrašius „Tresiba“ į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, paciento priemoka buvo 48,6 Eur, bet UAB „NovoNordisk Pharma“ taikė nuolaidą ir priemoka pakuotei tada buvo 34,62 Eur.
2018 m. gegužės 28 d. posėdyje V. Augustinienė pritarė šio vaistinio preparato įrašymui į kainyną su 34,62 Eur priemoka, nes Lietuvos diabeto asociacijos nuomone tai yra geriau negu pirkti vaistinį preparatą pilna kaina. Priemoka už „Tresiba“ 100V/ml injekcinis tirpalas 3 ml N5 (FlexTouch) nuo 2015 m. nuolatos mažėjo ir 2018 m. I ketvirtį sudarė tik 0,4 Eur.
Tai reiškia, kad šis atvejis, kuomet 2015 m. pacientų atstovė V. Augustinienė nepanoro aktyviau pakovoti dėl mažesnių priemokų pacientams už šį vaistą, užprogramavo tokią situaciją, jog šiuo metu tai yra viena didžiausių priemokų insulinų grupėje, o vaistų tiekėjas nenori jos mažinti, nes mato, kad pacientai vis tiek bus linkę prisimokėti.
Ganėtinai keista, kad pacientų interesus ginančios organizacijos vadovė rūpinasi tik vaisto įtraukimu į kompensavimo sistemą, tačiau nerodo jokio intereso, kad vaisto kainos mažėtų ir būtų užtikrinamas prieinamumas bei pacientai nepermokėtų už vaistus.
Tad šiuo metu tenka dirbti su pasekmėmis ir yra tokia problema, kad sąlygas diktuoja gamintojas, nepateikdamas jokių įrodymų, jog šis vaistas yra išskirtinis ar turintis daugiau privalumų nei kitų insulinų grupėje esantys vaistai. Jei tokie įrodymai, grįsti mokslu ir tyrimais būtų pateikti, SAM nekeltų klausimų dėl pernelyg didelės šio vaisto priemokos.
Be to, šios kompanijos padalinio Lietuvoje atstovai, matydami tvirtą SAM poziciją dėl noro gauti kuo didesnę nuolaidą šio vaisto priemokai ir kad pacientams tektų primokėti mažiau, tuo yra nepatenkinti ir tvirtina, jog gali sukelti tarptautinį skandalą. SAM vadovybė tai vertina kaip labai nekorektišką ir nekonstruktyvų elgesį, savotišką spaudimą valstybei derantis dėl mažesnių vaistų kainų pacientams.
Gamintojas teigia, kad nuolaidas savo sąskaita teikia vaistinės.
2018 m. birželio mėnesį gamintojas „Novo Nordisk“ buvo informuotas apie Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos 2018 m. birželio 13 d. sprendimą kad „Levemir“ ir „Tresiba“ bus kompensuojami tik gydymo tęsimui, jei iki 2018 m. III ketvirčio kainyno įsigaliojimo nedeklaruos nuolaidų, kad paciento priemoka neviršytų 4,11 Eur.
Gamintojas nuolaidų suteikti nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad gamintojas „NovoNordisk“ nesutiko deklaruoti nuolaidų net ir po 2018 m. liepos 4–5 d. vykusių derybų, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją siūlant perskaičiuoti „NovoNordisk“ gaminamų insulinų „Levemir“ ir „Tresiba“ kompensuojamas kainas taip, kad pacientų priemokos už juos būtų kaip įmanoma mažesnės.
Kartu išliks nuostata, kad „Levemir“ ir „Tresiba“ nuo 2018 m. liepos 12 d. galės būti skiriami tik gydymo tęsimui ir neskiriami naujiems pacientams. Šiam sprendimui įgyvendinti per metus PSDF biudžetas išleis iki 400 000 eurų papildomai. Apgailestaujame, kad šių pinigų nebus galima skirti naujų vaistų, kurių labai reikia Lietuvos pacientams, kompensavimui.
Kaimyninės šalys – Latvija ir Lenkija insulino preparato „Tresiba“ nekompensuoja“, – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyrius Ryšių su visuomene projektų vadovė A. Žilinaitė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
