Manau, kad labai aktualus klausimas yra tiems valstybės tarnautojams, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, t.y. žemiausia grandis, kuri atlieka daugiausia ir juodžiausio darbo.
Taigi, pagal naujo Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo į valstybės tarnautojus reikalavimus, asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba koleginį išsilavinimą.
Pagal naujo valstybės tarnybos įstatymo 3-čio straipsnio 17 punktą, „iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.“
Taigi, visi tarnautojai, kurie per 6-rius metus neįgis aukštojo, eis lauk....
Rašau klausdama – palyginimui, kodėl aukštesnysis, iki 1995 metų įgytas išsilavinimas nėra prilyginamas aukštajam koleginiam išsilavinimui?
Mokslo įstaigos tos pačios, tik metai ne tie, įstaigos statusas buvo kitoks, bet žmonės mokėsi taip pat, kaip iki 1995 metų, ir po 1995 metų. Tai kuo skiriasi aukštesnysis iki 1995 metų išsilavinimas nuo įgyto aukštojo koleginio? Įstaigos statusu?
Dirbantys valstybės tarnautojai, neturintys to „aukštojo“, bus priversti eiti mokytis į ištęstines studijas, nes dirba. Ištęstinės studijos yra mokamos. Gal čia – „šuo pakastas“?
***
Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių politikos departamento atstovai džiaugėsi, kad visuomenė domisi valstybės tarnybos problematika.
Pateiktame komentare rašoma, kad naująja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, įsigaliosiančia 2019 m. sausio 1 d., yra išgryninama valstybės tarnautojo sąvoka, pagal kurią valstybės tarnautoju laikomas asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir (ar) padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
„Taigi, valstybės tarnyba atskiriama nuo ūkinių ir techninių funkcijų, kurias atlieka darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis arba tokios paslaugos gali būti perkamos rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautojams ir yra nustatomi aukštesni išsilavinimo reikalavimai. Valstybės tarnautojams, einantiems pareigas valstybės tarnyboje, tačiau neturintiems aukštojo išsilavinimo, įstatymų leidėjas nustatė 5 metų terminą aukštajam išsilavinimui įgyti.
Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 93 proc. valstybės tarnautojų turi aukštąjį išsilavinimą. Tikimės, kad asmuo per 5 metus įgis aukštąjį išsilavinimą ir toliau sėkmingai darbuosis valstybės tarnyboje“, – komentavo Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių politikos departamento atstovai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
