Kaip išprotėję pjauna-skuta kiemus, skverus, parkus, pakeles, nepalikdami jokio didesnio stiebelio, kero, žydinčių augalų.
Ar trūksta smegenų suvokti, kad taip galime sunaikinti ne tik augalus, neleisdami jiems normaliai augti, žydėti, brandinti sėklas, bet ir tolesnes su jais susijusias gamtos grandis: vabalėlius, drugelius, netgi paukštelius, kurie neberanda ką lesti ir yra nesaugūs savo lizdeliuose. Ar niekas nepasigenda tos gyvasties ir grožio? Niekam nerėžia akies tuščios „nušlifuotos“ žolės plotai?
Tai – tikrai kažkokia klaikuma. Aišku, gali oponuoti, kad taip ginamasi nuo erkių. Vis tik nemanau, kad palikus natūralios pievos plotus palei krūmus, medžius ar atokiau nuo populiarių pasivaikščiojimo vietų labai jau padidėtų rizika dėl erkių.
Tuo tarpu plazdenantys drugeliai, skraidantys laumžirgiai ir žydintys margaspalviai žiedai tikrai džiugintų širdį. Bet esmė ir yra ta, kad tą širdį žmogus turėtų...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
