Tad ir sukasi rinkiminis pamišėliškas vajus – reklama ir anti reklama jau pasiskelbusiems ir tik numanomiems kandidatams į prezidento postą. Skelbiamos įvairios prognozės ir apklausos, kurį kandidatą rinkėjai labiausiai linkę remti.
Iš įvairių naujienų apie kandidatus į prezidento postą galima susidaryti vaizdą, kad dar net neprasidėjus rinkimams vieni kandidatai yra lygesni už kitus. Deja, bet kandidatai, kurie neatrodo rimti varžovai, nesulaukia tiek dėmesio, kiek tie, kurie vadinami rinkimų lyderiais.
Galime nesunkiai pastebėti, kaip visuomenėje dėmesys padalinamas jau pasiskelbusiems kandidatams. Tam tikriems kandidatams kažkodėl stengiamasi iš karto priklijuoti etiketes – inteligentų, aukštumų, žemumų, širdžių kandidatai ir panašiai. O kai kurie nepelnytai nurašomi kaip neturintys vilties ir dar išplakami prieš laiką.
Tam, kad susidarytume aiškesnį vaizdą, kaip jaučiasi Lietuvos žmonės dėl šio jau prasidėjusio rinkiminio vajaus ir ką jie mano apie vieną ar kitą iš kandidatų, tereikia permesti akimi komentarų skiltį ir nusišviečia visai kitas vaizdas nei rodo „oficialios apklausos“, kurias nežinia kas organizuoja, nes dar gyvenime nesutikau tokio žmogaus, kurį būtų apklausę tie paslaptingi apklausų rinkėjai.
Būtent komentaruose galima pastebėti, ką iš tiesų mąsto visuomenė. Ir be proto tampa džiugu, kad mūsų piliečiai tampa vis gudresni, vis daugiau išprusę politikos klausimais. Jie iš tiesų domisi, kas vyksta Lietuvos politinėje erdvėje ir jiems rūpi. Domisi kandidatais, kurie taip trokšta valdžios ir domisi, kodėl jie jos taip trokšta.
Iš daugybės komentarų šia tema susidaro bendras vaizdas, kad mūsų piliečiai keičiasi. Tampa vis gudresni ir mažiau pasiduoda tam, ką jiems taip brutaliai bandoma įteigti, tampa atsparesni primetamai nuomonei. Žmonės pradeda atsirinkti ir vis sunkiau tampa užpudruoti rinkėjų akis rožiniais pažadais, drauginga šypsenėle ar perkreiptu veidu dėl „begalinio rūpesčio, kaip mūsų lietuviai gyvena“. Nes tas rūpestis politikų veide atsiranda tik prieš rinkimus.
Man vis džiugiau, kad žmonės tampa kritiškesni ir daugiau reikalaujantys. Deja, ne tokie naivūs rinkėjai nėra palankūs būsimiems kandidatams.
Tokius dalykus kaip sąžinę, moralinius principus kandidatui vis sunkiau suvaidinti televizijos eteryje. Akylas rinkėjas nesunkiai pastebės, kad ne vertybėmis vadovaudamasis kalba kandidatas, o banknotais.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
