Be to, pinigų prisiduriu tarnaudamas kariuomenėje. Jau beveik ketverius metus esu savanoriu, pristatau save kaip patriotą, tačiau neatmetu galimybės emigruoti. Visgi, jei lietuviai dirbtų Lietuvoje taip, kaip pluša emigracijoje, tikrai galėtų užsidirbti.
Lietuvoje darbo pilna, reikia tiesiog norėti. O tie, kurie stovi Darbo biržoje, tegul nuoširdžiai pabando jo paieškoti.
Mane piktina lietuvių verkšlenimai, kad darbą susirasti sunku. Tikrai žinau, kad to darbo yra. Nueik į bet kokį skelbimų portalą – ir tik rinkis. Mano draugas net dvylikos klasių nėra baigęs, bet jis irgi dirba autoservise ir uždirba netoli 1000 eurų į rankas.
Aš taip pat sukuosi, kaip galiu. Noriu gyventi oriai ir neskaičiuoti kiekvieno cento.
Autoservise montuodamas padangas užsidirbu apie 1000 eurų „į rankas“. Po darbo ar pasiėmęs laisvą dieną, toliau darbuojuosi savo garaže. Pažįstami paprašo padaryti tai tą tai aną. Nėra taip, kad kiekvienas atvažiuos ir pas mane pasiremontuos. Tai yra laisvalaikis.
Tepalų keitimas būna kažkur nuo 5 eurų, jei kažką rimčiau reikia pakeisti, pavyzdžiui, variklį – jau keli šimtai eurų. Taip ir prisiduriu. Pinigai niekam nepakenkė.
Už 1000 eurų Lietuvoje tikrai galima išgyventi, bet ne taip, kaip man norisi – t. y. oriai. Turėdamas laisvą dieną keliauju prie jūros, į Jūrmalą, stengiuosi nuvažiuoti pas tėvus, aplankyti draugus. Taip ir aptirpsta pinigai labai greitai. Noriu sau viską leisti. Nenoriu gyventi taip, kad turėčiau sau kažką drausti. Noriu – ir turiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
