Jau tą patį vakarą sūnus pabėgo į tų vaikų rajoną, nes tie vaikai vyresni, gudresni, kažkokiomis kalbomis paveikė jį, sako, pasiliks nakvoti pas vieną iš jų. Ėjome ieškoti su vyresniu broliu.
Radome krūmynuose rūkančius. Kad tik tuo būtų viskas apsiėję.
Pradėjo vogti
Vieną dieną atėjo pas mus prekybos centro apsaugininkas į namus.
„Toks reikalas, – sako, – jūsų sūnus vagia iš parduotuvės.“
Pasiūlė sumokėti nuostolius. Sumokėjome. Parodė vaizdo įrašus. Matėme, kad dviejuose įrašuose eina su kitais vogti, trečiame jau vagia pats.
Mums sūnus daug nepasakojo, bet krikšto mamai prasitarė: „Tave taip daužytų, ir tu eitum vogti“.
Susisiekėme su vienu iš tu vaikų tėvais. Pasirodo, vienas vaikas iš vaikų globos namų. Kitas irgi daro, ką nori, kur nori eina, kada nori grįžta. Keisčiausia buvo tai, kad tie tėvai daugiau kaltino mano sūnų dėl jo netinkamo elgesio.
Pradėjo sūnus negrįžti į namus nakvoti. Ieškodavome patys, pasitelkdavome pagalbom policijos pareigūnus. Kalbėjome, ieškojome pagalbos pas psichologus, vežėme į ligoninę, nes bėgdamas iš namų šokinėjo per balkoną iš antro aukšto, daužė stiklus – jokio rezultato.
Tėvai patys kreipėsi į policiją
Tuomet kreipėmės į policiją, rašėme pareiškimus prieš tuos asmenis. Policija savo darbą atliko, bet esmė tame, kad tam vaikų namų globotiniui tik trylika metų, tad policijos rankos surištos, nes įstatymai galioja tik sulaukus keturiolikos, o iki tol atsako tėvai.
Kadangi jo tėvams tėvų teisės atimtos, tai tik informuojamas jo socialinis darbuotojas. Jis nieko padaryti negali, neišleisti iš vaikų globos šeimynos jo negali, nes per tą laiką jį perkėlė gyventi į šeimynos butą, uždrausti iš buto išeiti į kiemą šeimynos auklėtiniui galima tik teismo sprendimu.
Taip mums paaiškino vaiko teisių specialistas, su kuriuo teko bendrauti mano sūnaus apklausoje, kuris buvo liudininku dėl to vaikų globos auklėtinio nusikaltimų.
Nurimsta sulaukę keturiolikos
Tokių šeimų globojamų vaikų mūsų rajone kelios. Ir kas svarbiausia, kol jiems tik trylika metų, tuomet nusižengimai ir nusikaltimai liejasi laisvai. Kai tik sueina keturiolika, estafetė perduodama jaunesniems. Taip buvo ir mano sūnui.
Suprantu valstybės politiką suteikti daugiau jaukumo ir šilumos vaikų globos auklėtiniams integruojant juos į visuomenę, apgyvendinant juos šeimynose ir taikant humaniškus metodus juos auklėjant. Bet man neramu dėl mano vaiko.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
