Ilgai rinktas vaistas
Štai, mano mama, visą gyvenimą dirbusi sąžiningai, užsidirbusi pensiją, kuri nėra pati didžiausia, turi tam tikrų ligų, kurias gydyti reikia vaistų.
Iki pono A. Verygos, mano nuomone, nusikalstamo plano kompensuoti tik pačius pigiausius generinius vaistus (kuo remiantis ponas ministras taip nutarė, iki šiol nėra aišku – gal jis Dievas, o gal pati Konstitucija?), viskas buvo lyg ir neblogai.
Tiesa, mama turi hipertenzinę ligą su didelės rizikos laipsniu, nuo pat pradžių buvo bandoma pritaikyti daugybę vaistų, teko lankytis ne tik pas savo miestelio specialistus, bet vykti į didmiesčių gydymo įstaigas.
Bendromis pastangomis po didelių paieškų, išbandymų ir netgi sveikatos sutrikimų, mamai pagaliau buvo pritaikyti vieninteliai jai tikę vaistai „Norvasc“ (jeigu jau ministras prašo, tai prašau, – bendrinis veikiosios medžiagos pavadinimas – „Amlodipinum“).
Jau daugybę metų po visų vizitų pas kardiologus šis vaistas buvo paliekamas kaip pats tinkamiausias vaistas mano mamai.
Išprovokavo šalutinį poveikį
Ir štai, vieną dieną ponas A. Veryga su savo bendraminčių grupuote nusprendžia – ne, šis vaistas pensininkams ar kitiems sergantiesiems per brangus, nekompensuosim, tegul perkasi patys už savo mažiausias pensijas Europoje! Arba ryja generinius, pigesnius vaistus.
Ką gi, galvojame, generiniai, tai generiniai. Pagal receptą mama nusipirko pigiausių, bet pasak A. Verygos, niekuo nesiskiriančių vaistų („juk gydo tai ne vaistas, o veiklioji medžiaga“).
Štai tada linksmybės ir prasidėjo – naujasis pigusis vaistas, kad ir su tokia pačia veikliąja medžiaga, išprovokavo šalutinį poveikį. Ir štai, A. Verygos primygtinai įbruktas pigusis vaistas, kurį esą visos šalys vartoja, tapo ne gydančiuoju, o žalojančiu.
Iki šiol pacientams brukamos pačios pigiausios šiukšlės, kurios ne tik kad negydo, bet dar ir žaloja bei gali sukelti sveikatai pavojingus poveikius. Prisidengiama kitų šalių patirtimi, taupymu ir nauda ekonomikai.
Pasekmėmis nesidomi
Tad noriu paklausti šio pono – pirma, kodėl mano mama, dirbusi ir mokėjusi mokesčius visą gyvenimą, yra priversta už savo pinigus pirkti šį jai tinkantį ir ne visai pigų vaistą (jis nekompensuojamas dėl to, kad yra generinių, esą, „tokių pačių“?
Ar A. Veryga prisiims visokeriopą atsakomybę už žalą, kurią patiria ligoniai, kai yra pakeičiami vaistai į generinius (jeigu tai būtų, tarkime, JAV, manau, kad teismuose ministras būtų pabuvojęs ir teisiamas jau ne kartą).
Antra, koks jūsų taupymo planas? Iš mūsų, mokesčių mokėtojų pinigų (ne jūsų asmeninių, ponas ministre, – pabrėžiu)? Man atrodo, kad toks: jeigu netiks pigios generinės šiukšlės, žmogus vis tiek, kad ir iš paskutiniųjų, pirks už savus, nes vaistai jam gyvybiškai reikalingi. O VLK kompensuoti nereikės.
Va taip valstybė, esą, taupo... Ir visai nesvarbu, kad žmogus gali atsidurti gydymo įstaigoje dėl sutrikusio širdies ritmo, nes pakeisti vaistai nebuvo tokie efektyvūs, kaip ankstesnieji, kurie žmogui jų nekompensuojant tapo tiesiog per brangūs...
Trečia, aš vis tiek tikiuosi, kad lygiai taip pat, kaip dabar valdantieji narsto ir tyrinėja buvusių valdžių kelius ir klystkelius, vieną dieną A. Verygos ir jo vadovaujamos ministerijos veiklą tirs ne tik būsimų seimų komisijos, bet, galbūt ir teisėsauga.
Pagaliau – labai norėčiau, kad pats herojus perskaitytų šį rašinį ir nustotų engti pacientus, ligonius ir pensininkus, tyčiotis iš visų Lietuvos žmonių ir pradėtų iš tiesų išmintingai valdyti jam patikėtą sritį – juk dabar, ponas A. Veryga, taupote ne ten ir ne savo pinigus.
Bet ką aš čia – argi jums svarbi bent vieno ligonio savijauta ar jo kišenė? Panašu, kad ne, o žmogus jums tik statistinis vienetas, ypač „brangus“ tampantis per rinkimus.
***
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame komentare teigiama, kad siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas, buvo priimtas sprendimas pacientams, kuriems vaistas paskiriamas pirmą kartą ar po ilgesnio kaip 6 mėn. laikotarpio, būtų kompensuojamas ekonomiškiausias tos veikliosios medžiagos vaistas.
„Tuo tarpu už sutaupytas lėšas būtų galima į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti naujas veikliąsias medžiagas, t. y. kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Jei gydytojas nustatytų, kad pirmojo paskyrimo vaistas pacientui sukėlė nepageidaujamą reakciją, jis turėtų išrašyti kitą kompensuojamąjį vaistą.
Dažniausiai ekonomiškiausias variantas yra generiniai vaistai. Jie yra originalių vaistų analogai, turintys tą pačią veikliąją medžiagą, tačiau parduodami skirtingais – gamintojų prekinių ženklų – pavadinimais. Kitos jų sudedamosios dalys (gliukozė, krakmolas ir kt.), kuriomis jie tik ir skiriasi vienas nuo kito, yra neesminės.
Generiniai vaistai pradedami gaminti pasibaigus originalių vaistų gamintojo patentui ar rinkos išskirtinumo laikui, kuris dažniausiai galioja 20–25 metus. Tiek originaliems, tiek generiniams vaistams keliami tokie pat aukšti saugumo reikalavimai, jų kokybę užtikrina Europos Sąjungos farmakologinio budrumo sistema.
Dauguma pasaulio ir Europos valstybių jau kelis dešimtmečius yra įsivedusios panašią į pirmojo paskyrimo sistemą.
Latvijoje pirmojo paskyrimo taisyklė, įvesta prieš septynerius metus, ekonomiškiausių vaistų vartojimą padidino daugiau nei 65 procentais ir padėjo žmonėms sutaupyti milijonus eurų. Maža to, tai padėjo sumažinti vaistų kainas, pavyzdžiui, vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos sumažėjo beveik perpus.
Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ar Ispanijoje nepriklausomai kokiu – bendriniu ar konkrečiu – pavadinimu išrašytas vaistinis preparatas, vaistininkas turi išduoti generinį ir dažnu atveju mažiau kainuojantį vaistą. Suomijoje 9 iš 10 pacientų patys renkasi generinį – ekonomiškesnį – vaistą.
Kipre vaistai perkami konkurso būdu, todėl nuperkamas pigiausias ir pacientui taip pat parduodamas tik ekonomiškiausias variantas. Panaši tvarka galioja ir Jungtinėje Karalystėje. Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti ekonomiškiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.
Taigi, pirmojo paskyrimo tvarka Lietuvoje nėra naujiena, akivaizdu, kad ji pasiteisino Europos šalyse. Tad kviečiame pacientus labiau pasitikėti savo gydytojais ir gydytis efektyviais vaistais už mažiausią kainą, o sutaupytas lėšas skirti kitiems būtiniems ar maloniems dalykams“, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos komentare.
***
Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus komentavo, kad kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamos ne visų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių (MPP) įsigijimo išlaidos – tik tų, kurie yra įrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus.
„Tam, kad vaistas patektų į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, turi atitikti teisės aktuose keliamus reikalavimus.
Nuo pernai liepos 1 dienos minėtas kainynas Lietuvoje sudarinėjamas kas ketvirtį, t. y. 4 kartus per metus. Taip siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Panaši praktika galioja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje kainynas sudarinėjamas kas du mėnesius.
Tad tokie atvejai, kai į vieną kainyną tam tikras vaistas nuo hipertenzinės ligos patenka, o į kitą – ne, išties galimi. Juk kompensuojamųjų vaistų kainynas leidžiamas kas 3 mėnesiai: vieni vaistai išbraukiami, kiti – paliekami kainyne, treti – įtraukiami. Jei, tarkim, vienas vaistų gamintojas nesutiko sumažinti parduodamo vaisto kainos, jis į kainyną įtraukiamas nebus, tuo tarpu kito gamintojo vaistas su ta pačia veikliąją medžiaga, atitinkantis paciento priemokos reikalavimus, bus įrašytas į kainyną.
Tiesa, Jūsų minimo vaisto – „Norvasc“ („Amlodipinum“) – Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne nėra jau nuo 2016 metų.
Pacientams svarbu žinoti, kad neretai vaistų grupėje yra du ir daugiau medikamentų, kitaip tariant, vaistų kitais pavadinimais, tad rinktis yra iš ko. Pavyzdžiui, šiuo metu Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne tokios pat veikliosios medžiagos įvairaus stiprumo kompensuojamųjų vaistų, kuriuos vartoja pacientė, yra bent keli.
Visada galima pasitarti su gydančiu gydytoju dėl pasiūlyto naujo pavadinimo kompensuojamojo vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga tinkamumo. Jei pacientui vaistas netinka ar jis abejoja, kad naujoje pakuotėje esantys kompensuojamieji vaistai bus tinkami, jis gali jų įsigyti mėnesio gydymo kursui skirtą vieną vaisto pakuotę, o dėl tolimesnio gydymo pasitarti su gydančiu gydytoju. Galbūt gydytojas rekomenduos keisti vartojamus vaistus (pakeisti veikliąją medžiagą), vartoti mažiau vaistų, atliks papildomus tyrimus ir pakeis gydymą.
Lietuvos ir užsienio ekspertai rekomenduoja visuomet rinktis vaistą, už kurį reikia mažiau primokėti, nes gydo ne vaisto pakuotė ar tabletės spalva, o veiklioji medžiaga. Visiems vaistams su ta pačia veikliąją medžiaga yra keliami tie patys reikalavimai, tad tiek generiniai, tiek originalūs vaistai yra vienodai kokybiški.
Kainyno sudarymas – tai viena iš ilgalaikės vaistų politikos priemonių, kuria siekiama sudaryti žmonėms galimybes pigiau įsigyti vaistų, neišlaidauti, o sutaupytus pinigus panaudoti kitoms būtiniausioms reikmėms.
Pradėjus sudarinėti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainyną keturis kartus per metus bei nustačius sugriežtintas kompensuojamųjų vaistų patekimo į kainyną sąlygas, skatinančias gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus, pavyko sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Pavyzdžiui, jei pernai sausį vidutinė paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, siekė 4,6 euro, tai šių metų sausį – jau tik 2,3 euro.
Sumažinus išlaidas, už turimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas galima pagelbėti daugiau pacientų, t. y. kompensuoti daugiau vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti inovatyvių vaistų.
Kaip minėjome, gydymo alternatyva pacientei yra – tai kiti kompensuojamieji vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati“, – komentavo Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas E. Stropus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
