Valyk nevalęs
Kol nestebėjome šios problemos kasdien, tikrai netikėjom, kad šiais sąmoningėjimo, kovos už ekologiją ir informacijos srauto laikais dar yra tokių žmonių. Jie, nesuprasdami žalos, atvažiavę į mišką numeta išgertą butelį, cigarečių pakelį ar bet kokią šiukšlę. O yra dar blogiau...
Žmonės, būdami miške, ne tik mėto kasdienines po savęs likusias šiukšles, jie atveža jas specialiai! Įsivaizduojate? Dabar, kai jau įsibėgėja 2020-ieji metai! Prieš keletą metų atvykę čia gyventi (tiesa, reikėtų pasakyti, kad miškas nėra mūsų – aplink mūsų namus yra privataus ir valstybinio miško) aplink radome nemažai susigulėjusių įvairių šiukšlių krūvų.
Buvo ir automobilių dalių ir statybinių atliekų – visko. Per keletą metų sutvarkėme, daug išvežėme į stambiagabaričių atliekų surinkimo punktą. Bet tai nesibaigė.
Sugedimas tiesio neįtikėtinas
Matome, kad aplink – ne tik seniai atvežtos šiukšlės, kurių atsiradimą nurašėme dėl išsilavinimo, kultūros ir tiesiog žinių trūkumo. Miškas bene kasdien pildosi naujomis šiukšlėmis! Žmonės atveža savo atliekas, kurias reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo punktus arba tiesiog mesti į buitinį šiukšlių konteinerį!
O juk stambiagabaričių atliekų surinkimo punktai puikiai atlieka savo funkcijas.
Sunku suprasti, ką tokie žmonės galvoja: ar jie užaugo šeimoje, ar turi vaikų, ar su kuo nors bendrauja, skaito portalus, žiūri televizorių?.. Jei į nors vieną šių klausimų atsakymas yra „taip“, aš visai neįsivaizduoju, kaip šitaip gali žmogus elgtis...
Kiek jis turi būti išgedęs, išsiderinęs, sergantis? Nesinori tikėti, kad esu su tokiu žmogumi sveikinusis ar, juo labiau, kalbėjusis. Kur jie tokie slepiasi ir iš kur išdygsta?
Man – gėda
Šiandien miške radau atvežtus 8 maišus pilnus nukritusių lapų ir spyglių. Bandau suprasti: žmogus gražino: grėbojo, šlavė savo sodybą, sudėjo šiukšles į maišus (tai nėra lengva, gal kas nedarė – nežino), sukrovė į automobilį. Beje, kaip suprantu, ne į kiekvieną automobilį tilptų toks kiekis. Tada išvežė iš savo kiemo ir atvežė į visų mūsų „kiemą“ – mišką!
Plastikiniai maišai nesuyra kiek: 10-20 metų? O lapai juose irs kur kas ilgiau, nei kad būtų išmesti į kompostą! Gerai, gal žmonės neturi supratimo apie kompostavimo naudą, gal tingėjo vežti į atliekų punktą, nors vienas iš jų yra visai netoliese. Bet kodėl atvežęs šiuos maišus žmogus negalėjo iškratyti lapų ir išsivežti maišus? Tai padaryti tikrai nebūtų labai didelė bėda.
Atskira problema – miško kirtėjai ir retintojai. Net nežinau, kaip juos vadinti. Jau yra kaip taisyklė, kad po jų darbo – vienos šiukšlės. Žiūrėk – jau gali detaliai žinoti ką jie valgė, gėrė ir rūkė. Man labai gėda už šiuos žmones, už jų tėvus ir jų vaikus. O Jums?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
