Kovo 10 dieną turėjome išskristi į Barseloną – ketinome pailsėti ir tuo pačiu apsilankyti „Žalgirio“ varžybose. Šią kelionę planavome tuomet, kai dar niekas negirdėjo ir nežinojo apie koronavirusą. Tačiau kelionei artėjant, žinoma, suklusome ir ėmėme stebėti informaciją.
Tądien oficialiai skelbiama informacija ramino – Barselonoje nėra viruso židinio, tad atsisakyti kelionės nebuvo priežasties. Draugai, gyvenantys Katalonijos sostinėje, citavo vietinę žiniasklaidą: ramu, nėra jokios panikos dėl koronaviruso.
Tad kovo 10 d. 16.30 atvykome į oro uostą ir, praėję patikrą, nusipirkome paskutinius suvenyrus. Šiek tiek stebino tik tai, kad žmonių oro uoste mažoka.
Ir staiga 17 val. draugai pradėjo siųsti žinutes, kad kažkas negero vyksta Ispanijoje – net krepšinio rungtynės Barselonoje vyks tuščioje arenoje.
Pradėjome dairytis – gal oro uoste yra kokia informacijos lenta, kur skelbiama aktuali ir naujausia informacija apie viruso paveiktas zonas. Jokių informacinių ekranų nepamatę pradėjome naršyti telefonuose ir radome vos prieš keliolika minučių oficialiai paskelbtą informaciją, kad Ispanija tapo šalimi, kuri įtraukta į sąrašą tų, į kurią nerekomenduojama vykti dėl koronaviruso. Oficiali informacija buvo skelbiama visuose portaluose.
Na, ir ką dabar daryti? Skristi ar ne? Kelis kartus apėjome oro uosto laukimo salę – nieko, jokio informacinio ekrano, jokio stendo ar bent jau asmens, prie kurio priėjęs išvykimo salėje galėtum pasitikslinti informaciją. Na, ir kas galėtų atsakyti mums į klausimą, ar saugu skristi, ar, įvertinus riziką, atsisakyti kelionės. O gal tai perteklinis nerimas ir reikia skubėti į lėktuvą?
Tik panaršę telefonuose ir įlindę į Sveikatos apsaugos ministerijos svetainę supratome, kad žiniasklaidos informaciją įvertinome teisingai. Nutarėme grįžti namo.
Oro uosto darbuotojai nustebo, kai pasakėme, kodėl likus vos keliolikai minučių iki skrydžio nutarėme nebeskristi. Ir tik tada supratome, kad išvykimo salėje niekas greičiausiai net nežino apie pasikeitusią situaciją Ispanijoje ir nemato grėsmės ten skristi.
Greičiausiai ir kiti keleiviai, kurie jau lipo į lėktuvą, nežinojo, kad situacija taip greitai pasikeitė. Beje, oro uoste buvo daug rusakalbių keleivių, kurie laukė savo skrydžių ir nematė jokios oficialios informacijos. Ne kartą patyriau, kad skrydyje į Barseloną ar iš jos būna nemažai keleivių iš Baltarusijos, ir interneto jie paprastai neskaito.
Išeidami iš išvykimo salės paraginti oro uosto darbuotojo išdrįsome užeiti į oficialų skrydžių bendrovės biurą. O to ir pasigailėjome labiausiai. Mintis pasiklausti, ar įmanoma dėl netikėtai pasikeitusios situacijos dėl koronaviruso susigrąžinti bent jau dalį pinigų (juk dar yra bilietai iš Barselonos į Vilnių) buvo netikusi.
Asmuo, išklausęs, kodėl nusprendėme neskristi į Barseloną, aiškiai parodė nesupratęs mūsų problemos. Kur mes apie tai perskaitėme? Portaluose? Jo supratimu, tai nebuvo rimta. „Skrydis neatšauktas“, – pareiškė, neva mes be reikalo keliame bangas. Tai buvo kaip šaltas dušas. Pasigailėjau, kad kalbėdamasi neįsijungiau garso įrašymo programėlės. Jokio moralo ar pagiežos – žinau, taip elgtis su streso ištiktais žmonėmis paprasčiausiai žema.
Taip ir parvykome namo, stebėdamiesi, kad skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas. Kitaip tariant, apsauga nuo koronaviruso – tik keleivių problema. Niekur neskelbiama apie tai, kaip keičiasi situacija, o ji juk keičiasi kas 10 minučių. Kad ir koks esi atsakingas ir pilietiškas, sužinoti – tik tavo paties problema.
Pagalvojome, kaip būtume pasielgę, jeigu informacija apie koronaviruso paveiktą Ispaniją būtų mus pasiekusi nusileidus Barselonoje. Greičiausiai būtume iškart grįžę į Lietuvą.
Keleiviai bus informuojami dar intensyviau
Vilniaus oro uosto atstovas Tadas Vasiliauskas teigė, kad visi keleiviai gali naudotis oro uostų terminaluose veikiančiu kontaktų, informacijos centru, tiesiogiai paskambinti ir sužinoti visą reikiamą informaciją.
„Pasikliaujame sveikatos specialistų rekomendacijoms, todėl, labai tikėtina, kad jau pačiu artimiausiu metu informacija apie kelionių ribojimus išvykstantiems bus teikiama papildomais būdais.
Situacija yra pakankamai dinamiška, todėl reaguojame, kai tik turime informacijos ir rekomendacijas, kaip efektyviau valdyti procesus. Keleiviai bus informuojami dar intensyviau. Tuo pačiu noriu pakviesti visus keleivius sekti oficialių institucijų teikiamą informaciją jų interneto puslapiuose, žiniasklaidoje“, – paragino T.Vasiliauskas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
