Pasirodo, draudikams visiškai nesvarbu, kiek metų žmogus turi teises – jei pirmą kartą registruoja automobilį savo vardu, numatyti kosminio dydžio įkainiai!
„Man jau tuoj 50, vairuotojo pažymėjimą turiu gal 20 metų, bet gera vairuotoja savęs niekada nelaikiau ir nelaikysiu, nes esu iš tų moterų, kurioms vairas ne toks paslankus, kaip vyrams, – dėstė įsiaudrinusi kaimynė. – Gyvenu kaime, išvažiuoju į miestą nebent sekmadienį, iki turgaus, kai gatvėje mažai automobilių.
Jei kur prireikia šiokią dieną ir yra galimybė, paveža sūnus. Jis puikus vairuotojas, važinėja nuo aštuoniolikos, kai tik įsigijo teises. Kadangi man automobilis mažai reikalingas, juo sūnus daugiausia ir važinėdavo.“
Tačiau kaimynės sūnus labai norėjo naujesnio ir didesnio automobilio nei mamos opeliukas, skaičiuojantis penkioliktus metus.
Jaunas vyras dirbo keliuose darbuose, ilgai taupė ir susitaupęs įsigijo 7 metų BMW.
Ir ką jūs manote – kai šią mašiną reikėjo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, internetas „išmetė“ kosminę sumą! Kone 300 eurų!
Kasko draudimas, susisiekus su draudimo brokeriu – dar kone keturiskart didesnis! Brokeris esą prasitarė, kad BMW mašinų draudimas – pats brangiausias!
Pasirodo, jei žmogus pirmą kartą savo vardu registruoja automobilį, automatiškai įvertinama, kad jis – be vairavimo patirties, todėl ir draudimas daug didesnis.
„Ar tai teisinga ir sąžininga?“ – piktinosi kaimynė. Juk būtent ji prie vairo jaučiasi mažai įgudusi, nesvarbu, kad vairuotojo pažymėjimą turi seniai, ko nepasakysi apie puikiai važinėjantį, greita reakcija kelyje pasižymintį sūnų.
Tai kodėl, girdi, iki šiol nepakeistos su logika prasilenkiančios automobilių privalomojo draudimo taisyklės? Tas pats, anot kaimynės, buvo prieš 10 metų, tas pats likę iki šiol.
„Seimūnai ginčijasi ir riejasi dėl niekų, o rimtų dalykų, kurie tikrai būtų naudingi šalies gyventojams, nesvarsto“, – priėjo prie išvados įstatymais nusivylusi moteriškė.
Draudimo įmokos dydį lemiantys veiksniai
Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio komentaras.
„Norėtume pažymėti, kad, kalbant apie draudimo kainų dydžius ir jų pokytį, visa draudimo rinka vadovaujasi Konkurencijos tarybos išaiškinimu, jog bet koks viešas informacijos, susijusios su kainomis ir jų politika atskleidimas gali daryti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje ir būti traktuojamas kaip iš anksto suderintas rinkos dalyvių veiksmas, kurį draudžia Konkurencijos įstatymas, o tai užtrauktų rimtą finansinę atsakomybę visai rinkai. Asociacija neseka kainų ir jų pokyčio, nekaupia duomenų, nekomentuoja, kaip kainos gali kisti ir kodėl taip įvyko ar kodėl taip bus.
Kalbant apie bendrą situaciją rinkoje, svarbu suprasti, kad draudimas kaip produktas savo esme yra susijęs su visų klientų solidarumu mokant įmokas. Tai ypač aiškiai matosi privalomajame draudime, kurio prievolę vairuotojams nustato valstybė.
Praktikoje tai reiškia, kad net ir pareigingas vairuotojas savo įmokomis dengia dalį tiek nedrausmingų vairuotojų, tiek neapsidraudusiųjų asmenų žalų. Šio draudimo atveju kitą dalį dengia draudimo įmonė iš kitų savo veiklų, kurios nėra susijusios su transporto priemonių draudimu.
Kiekvienu atveju draudimo įmonės rizikos vertinimas yra pagrįstas tiek individualiu kliento vertinimu, tiek bendrais principais.
Transporto priemonių draudime svarbiausi individualūs faktoriai yra:
- kliento draudimo (avaringumo) istorija,
- jo vairavimo patirtis arba stažas,
- transporto priemonės rūšis bei galingumas,
- transporto priemonės registracijos vieta (didmiesčiuose tikimybė pakliūti į eismo įvykį yra didesnė) ir kt.
Bendrieji veiksniai, kurie lemia įmokos dydį:
- draudimo rūšies pelningumą/nuostolingumą,
- infliaciją,
- darbo užmokesčio augimą.
Taip pat su draudimo produktu yra susiję šie veiksniai – avaringumo situacija šalyje, bendras išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, draudimo produkto platinimo per tarpininkus kaštai.
Šiuo konkrečiu atveju svarbus faktorius, kuris lemia draudimo įmoką, yra draudimo (avaringumo) istorija – kuo ilgiau vairuotojas naudojasi automobiliu be eismo įvykių, tuo drausmingesniu jis laikomas, o tai turi įtakos draudimo įmokai. Jeigu vairuotojas įsigijo ir savo vardu apdraudė automobilį pirmą kartą, draudimo bendrovė objektyviai neturi jokios informacijos apie šio vairuotojo draudimo (avaringumo) istoriją, todėl jis yra traktuojamas kaip pradedantysis vairuotojas.
Pastebime, jog dažnai tokios situacijos susiklosto tada, kai pradedantieji vairuotojai ilgą laiką naudojasi tėvų, senelių ar kitų giminaičių transporto priemonėmis, tačiau tai nebūna nurodyta draudimo sutartyje. Vėliau ši „meškos paslauga“ atsisuka prieš patį vairuotoją, nes, jau įgijęs stažą ir transporto priemonės vairavimo patirties, jis neturi jokios draudimo (avaringumo) istorijos.
Tarkime, jeigu tėvo automobilį vairuoja ką tik vairuotojo pažymėjimą gavęs sūnus ir tai nėra nurodyta draudimo sutartyje, tuomet jam pačiam įsigijus automobilį ir užregistravus savo vardu, jis negalės tikėtis mažesnės draudimo įmokos, nes niekur neužfiksuota, kad jis buvo drausmingas vairuotojas.
Todėl visada patariame informuoti draudimo bendrovę apie visus transporto priemonę vairuosiančius asmenis.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
