„Prieš didžiąsias metų šventes giminaičiams kasmet išsiunčiu bent dešimt sveikinimų. Susiruošiau ir šiais metais.
Jau gruodžio pradžioje nulėkiau į naująją „Lietuvos pašto“ būstinę, jausdamas, kad gali būti eilės. Eilių nebuvo. Kaip supratau, dirbo du „langeliai“, prie trečiojo darbuotoja ilgai pakavo didžiulę siuntą.
Prieš mane – trys lankytojai. Stebino, kad kiekvienas lankytojas prie „langelio“ užtrukdavo kone pusvalandį. Darbuotoja jautėsi kaip turguje, siūlė tai vieną prekę, tai kitą.
Ėmiau nervintis. Žmonės už manęs – taip pat. Pagaliau po kokių keturiasdešimties minučių mane aptarnavo!
Įsigytus atvirukus išsiunčiau. Tačiau problemos nesibaigė. Vienam pritrūko pašto ženklo. Galvoju – na, nueisiu į knygyną ar į kioską, įsikūrusį vietoje „Lietuvos spauda“, (dabar tai, tiesą sakant, man tai dešrelių kioskas) ir nusipirksiu.
Deja, nei viename knygyne Gedimino prospekte ir nei viename „dešrelių kioske“ negavau.
Aišku, reikia eiti vėl į „Lietuvos paštą“ Totorių gatvėje. Bet man reikia tik vieno pašto ženklo! O ten jau ne keturiasdešimties minučių reikės, o poros valandų!
Blaškydamasis po prospektą dar ieškojau geltonų pašto dėžučių. Ne, nematau, niekur. Pamenu, kad buvo prie „Vagos“ knygyno, bet ir ten negeltonuoja...
Tad ir kyla klausimas: kodėl knygynai, prekiaujantys atvirukais ir vokais, neprekiauja pašto ženklais? Ir kodėl tuo nepasirūpina bent prieš šventes?“
Lietuvos paštas: šiemet laiškų – išskirtinai daug
Į vilniečio laišką atsakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.
„Kiekvieną klientą stengiamės aptarnauti kuo kokybiškiau – jeigu reikia pagalbos pakuojant siuntą, stengiamės padėti, patarti dėl kitų norimų įsigyti prekių. Apgailestaujame, jeigu dėl to klientas patyrė nepatogumų.
Kasmet laiškų siunčiama vis mažiau – pasaulinės tendencijos rodo, kad pastaraisiais metais jų kiekiai mažėja apie 20 proc. Atitinkamai parduodama ir mažiau pašto ženklų. Atsižvelgiant į šias tendencijas, matome, kad pašto ženklas nėra paklausi prekė, todėl ir nėra daug partnerių, kurie jais prekiautų.
Tačiau Lietuvos paštas maksimaliai išnaudoja savo kanalus, kur žmonėms nusipirkti pašto ženklą yra patogu – juk būtent čia jie ir ateina išsiųsti laiškus ar atvirlaiškius. Pašto ženklais prekiaujame net 254 pašto skyriuose visoje Lietuvoje.
Taip pat juos galima įsigyti ir pas mobiliuosius laiškininkus, kurie aptarnauja kaimiškųjų vietovių gyventojus – laiškininkai atvyksta tiesiai į namus. Dar vienas itin patogus būdas nusipirkti pašto ženklus yra elektroninė Lietuvos pašto parduotuvė.
Turime ir apie dešimt pašto ženklais prekiaujančių partnerių, kaip pavyzdžiui, „Kauno spauda“. Esame atviri bendradarbiavimui skaidriomis ir vienodomis sąlygomis su visais susidomėjusiais partneriais. Su skaitytojo minimu „Narvesen“ tinklu bendradarbiavome, tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių šis partneris priėmė verslo sprendimą to daugiau nedaryti.
Kalėdinis laikotarpis yra išimtis – vienintelis toks metuose, kai laiškų srautas, o kartu ir pašto ženklų poreikis šiek tiek padidėja. Per šias Kalėdas norinčių išsiųsti sveikinimus laišku – išskirtinai daug. Tačiau kitais metų mėnesiais laiškų kiekis nėra toks didelis ir gyventojai patogiai nusiperka pašto ženklus Lietuvos pašte.
Pastaruoju metu vadinamų geltonųjų pašto dėžučių skaičius nesikeitė. Šiuo metu vien Vilniuje yra daugiau nei 120 dėžučių, ne visos jos yra šalia pašto skyrių – galima rasti ir gyventojų dažnai lankomose vietose, pavyzdžiui, prie maisto parduotuvių ar prekybos centrų. Dėžučių sąrašą galima rasti Lietuvos pašto puslapyje. Tikėtina, kad atsižvelgiant į pasaulines laiškų siuntimo tendencijas, ateityje šių dėžučių skaičius gali mažėti“, – rašoma portalui lrytas.lt atsiųstame Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovo N.Žiobos komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
