Rašau tai trečią nakties. Jau netrukus išauš sekmadienis, o užmigti tiesiog negaliu. O kas vyko vakar? Ilgai apkalbėtas įvykis – „šeimų maršas“.
Pamąsčiau. Manau, kad esu teisingas žmogus ir šeimas palaikau. Deja, esu išsiskyręs ir tame mitinge dalyvauti negaliu, nes nepapuolu į šeimos kategoriją. Ką padarysi, kad šeimos neturiu...
Bet tai, kas vakar vyko – visiškas kraštutinumas. Kaip taip galima pandemijos metu? ĖMĖT IR MITINGĄ PADARĖT? Bet koks čia mitingas apskritai. Buvo sukeltas sąmyšis. Kelias apie Kauną buvo visiškai užblokuotas!
Blokavote kelius nuo Vilniaus iki Kauno! Žmonės dėl to turėjo labai daug nepatogumų. Mano pažįstami, pavargę po darbo norėjo grįžti namo ir pailsėti. Bet negalėjo! Keliai taigi užblokuoti. Pamąstykite. Tai gamybos darbuotojai, kurie aprūpina mus visus duona, mėsos, pieno gaminiais ir taip toliau.
Man apskritai sunku kalbėti apie tai, ką turėjo iškęsti mano draugo žmona. Ji dirba klinikų reanimacijos skyriuje. Kasdien iš mirties nagų traukia žmones. Dirba su COVID-19 pacientais O ką gauna už tai?
Atirdirbusi ilgą ir sunkią šeštadienio dieną, kai dauguma mūsų džiaugiasi savaitgaliu ir gražiais orais, ji negalėjo grįžti namo pailsėti. O rytoj jai vėl į darbą, vėl turės gyvybes gelbėti.
Man be galo pikta. JŪS BLOKAVOTE KELIUS FŪROMIS! Dėl to nieko dėti dirbantys žmonės negalėjo grįžti namo po sunkių ir svarbių darbų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
