Išsiuntė laišką užsienyje gyvenantiems lietuviams – štai kas buvo juos perskaičius

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje stebimas didesnis grįžtančių gyventi į Lietuvą emigrantų skaičius, tai gali lemti ir ūgtelėjusį bendrą Lietuvos gyventojų skaičių.

 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
 Lietuviai susigraudino perskaitę giminaičių rašytus laiškus.<br> Stopkadras
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 10, 2021, 2:35 PM

Tačiau situacija darbo rinkoje nedžiugina – daugumoje sričių trūksta ne tik norinčių dirbti, bet ir kvalifikuotų specialistų, kurie savo žiniomis prisidėtų prie ekonomikos augimo. Itin didelė darbuotojų paklausa stebima informacinių technologijų, gamybos, komunikacijos bei rinkodaros ir pardavimų srityse. Tokias tendencijas pastebi projekto „Gal į Lietuvą?“ iniciatoriai.

Užimtumo tarnyba šiuo metu stebi stabilesnę situaciją darbo rinkoje – į darbo rinką darbui pagal darbo sutartis grįžo 32,7 proc. daugiau žmonių nei praėjusiais metais, o ketvirtadalis iš jų – buvę ilgalaikiai bedarbiai. Įsidarbinimas daugiausiai augo jaunimo iki 29 m. amžiaus grupėje.

Tiesa, registruoto nedarbo rodiklių mažėjimo spartą stabdo neatitiktis tarp darbdavių poreikių ir darbo neturinčių asmenų kompetencijų. Kitaip tariant – trūksta kvalifikuotų specialistų, turinčių reikiamų žinių ir patirties bei norinčių dirbti.

Vis aktualesnės tampa ir persikvalifikavimo galimybės, kurios leistų prisitaikyti prie darbo rinkoje esančios paklausos bei vykstančių pokyčių. Ši situacija – ypač palanki į Lietuvą sugrįžtantiems gyventi specialistams!

Užimtumo tarnyba grįžtančius lietuvius konsultuoja darbo paieškos, įdarbinimo, profesijos įgijimo ir persikvalifikavimo klausimais. Esant poreikiui – teikiame pagalbą bei konsultuojame ir apie galimas finansinės paramos priemones, darbo įgūdžių tobulinimo kursus bei nuosavo verslo kūrimą.“ – komentuoja UŽT Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė.

Vis daugiau lietuvių renkasi kurti nuosavą verslą ar pradėti individualią veiklą. Šiais metais sparčiai augo veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių gyventojų skaičius. Didžiausias augimas – 30-49 m. amžiaus žmonių grupėje. Verslo registravimo procesas tampa vis paprastesnis, o įvairios programos bei paramos palengvina ne tik verslo steigimo procesą, bet ir teikia finansinę paramą.

Grįžtantys emigrantai skatinami užsienyje sukauptas žinias pritaikyti ne tik prisidedant prie šalies ekonomikos augimo, bet ir kuriant naujas darbo vietas bei apmokant naujus kvalifikuotus specialistus. Dabartinė darbo rinkos stabilizacija bei lengvesnės sąlygos kurti verslą skatina emigrantus grįžti ir kurti gyvenimą Lietuvoje.

Didelę įtaką migrantų sugrįžimui padarė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos bei pastaraisiais metais sparčiai gerėjanti Lietuvos ekonomika. Tačiau atlikus užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonės tyrimą pasimatė ir tai, kad didelė dalis emigrantų pabrėžia ir pandemijos metu išryškėjusias emocines paskatas sugrįžti – artimųjų ir draugų ilgesys bei noras rūpintis senstančiais tėvais.

Taip pat emigrantų grįžimą į gimtinę motyvuoja ir prieinamos bei itin kokybiškos sveikatos priežiūros priemonės, kurių poreikis itin pasimatė pandemijos akivaizdoje, rūpinantis ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikata.

Išsiuntėme užsienyje gyvenantiems tautiečiams laiškus, parašytus jų Lietuvoje laukiančių giminaičių. Štai kokios buvo jų reakcijos:

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.