Kodėl metų žmogumi mes nerenkame gydytojų, kurie kovoja su COVID-19?
Mano nuomone, tai turėtų būti gydytoja Asta Svirskienė. Nors tikrai labai malonūs Vilniaus klinikų (Antakalnio g. 124) kovidinės ligoninės darbuotojai, bet gydytojos A. Svirskienės širdis ir atjauta yra begalinės.
Ji randa ir priėjimą prie ligonio, ir švelnų žodį, ir telefoną įjungdavo, prie ausies palaikydavo, ir žinutes perskaitydavo... Ji stengėsi, bėgo prašyti pasimatymo man su mama, bet... Per tiek laiko, kol tęsiasi pandemija, kovidinė ligoninė nesugebėjo atrasti galimybių suorganizuoti paskutinio pasimatymo. Nors pačiose klinikose yra tokia praktika.
Sužinai, kad artimam žmogui blogai, atleki iš užsienio ir supranti: nepamatysi, neatsisveikinsi... Niekuo negali padėti: žinai, kad mama nusiima deguonies kaukę (kažkodėl daug ligonių taip daro), žinai, kad sargybinių prie kiekvieno nepastatys... Tai kodėl negali tokių ligonių ligoninėje slaugyti artimieji? Juk ligoniai patys net mygtuko nuspausti ir iškviesti gydytoją negali...
O ar kas pasirūpina gydytojų psichine sveikata? Juk rūpinantis ir pergyvenat už ligonius jie visąlaik stresinėje būsenoje?
Taip pat įdomu, kodėl ligoniams gydyti naudojamas tik vienas priešvirusinis vaistas? Juk Europos Sąjungoje yra patvirtinta nemažai vaistų?
Kiek suprantu, tai jei priešvirusinis vaistas per daug kenkia kepenims ar inkstams, žmogui lemta uždusti (paskęsti)?
Ar yra kita gydymo alternatyva?
Tai tiek pamąstymų... Norėčiau, kad sveikatos apsaugos atsakingi darbuotojai spaudoje atsakytų į mano klausimus.
***
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas ambulatorinei ir konsultacinei pagalbai, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas Gintautas Oleka komentavo, kad COVID-19 pacientų lankymas uždraustas.
„COVID-19 liga (koronavisuso infekcija) sergantys pacientai gydomi pagal Sveikatos ministerijos pateiktas gydymo rekomendacijas. Kodėl metų Žmogumi nerenkami gydytojai – nežinoma. Gydytojų psichine sveikata rūpinasi patys gydytojai ir ligoninės psichologai.
Apie skaitytojos minimų vaistų efektyvumą, gydymo alternatyvas iki šiol diskutuojama specialistų forumuose“, – teigiama Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pateiktame komentare.
***
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame komentare teigiama, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio Europos Sąjungos vaistinių preparatų registre buvo registruotas tik vienas vaistas nuo COVID-19 ligos – Veklury (veiklioji medžiaga – remdesiviras, registruotas 2020 m. liepos 3 d.).
„2020 m. rugsėjo 18 d. Europos vaistų agentūra COVID-19 ligos gydymui taip pat rekomendavo jau ne vieną dešimtmetį naudojamą vaistinį preparatą deksametazoną. Abu vaistiniai preparatai yra naudojami Lietuvoje, gydant sunkios formos COVID-19 liga sergančius pacientus, kuriems reikalinga papildoma deguonies terapija. 2021 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija patvirtino naują „Veklury“ indikaciją suaugusiesiems, kuriems nebūtina deguonies terapija, bet yra padidėjusi rizika, kad liga progresuos iki sunkios COVID-19 ligos formos.
2021 m. lapkritį ir gruodį į Sąjungos vaistinių preparatų registrą buvo įtraukti nauji vaistai, skirti COVID-19 ligai gydyti: „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys), „Regkirona“ (regdanvimabas) ir „Xevudy“ (sotrovimabas). Šie trys vaistai yra skirti gydyti lengvesnės formos COVID-19 liga sergantiems pacientams, kuriems nereikalinga deguonies terapija ir kuriems yra padidėjusi rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.
Lietuva jau pasiekė ir gydymo įstaigoms buvo paskirstyta pirmoji „Ronapreve“ vaistų siunta, planuojami papildomi šio vaisto įsigijimai, vyksta derybos ir su kitais gamintojais. Lietuva dalyvauja Europos Komisijos vykdomuose centralizuotuose pirkimuose dėl monokloninių antikūnų ir antivirusinių vaistų, skirtų gydyti COVID-19 ligai, įsigijimo“, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
