Jau daug metų intensyviai tenka naudotis Lietuvos pašto paslaugomis ir kuo toliau, tuo situacija vis blogesnė. Eilės pašto skyriuose visada buvo jų išskirtinis bruožas, bet per pandemiją visiems priverstinai tūnant namuose, bendrovės vadovybė padarė neįtikėtiną išvadą – klientų sumažėjo!
O jei klientų mažai – reikia skubiai uždaryti daugumą pašto skyrių bei jų negausius likučius iškiloti į kokius nors atokius ir sunkiai viešuoju transportu pasiekiamus prekybos centrus (na taip, kelios išimtys yra). Ir taip vietoj pašto skyriaus beveik kieme, tenka kulniuoti porą kilometrų ir dar tiek atgal. Man vaikščioti patinka, tebūnie, bet ką daryti pagyvenusiems žmonėms ar turintiems judėjimo negalią?
Vilniuje net keliems mikrorajonams tenka dalintis vienu pašto skyriumi, o, tarkim, Telšiuose visam miestui liko tik vienas! Kaimuose pašto skyrių apskritai nebeliko, o kaip veikia tie mobilieji paštininkai, supratimo neturiu, tad nesiplėsiu.
Bet kuriuo atveju, pandemijai pasibaigus pašto paslaugų prieinamumas tapo sudėtingesnis. Bet už tai bendrovė garsiai skalambija kaip plečia paštomatų tinklą ir „netyčia“ iš to džiaugsmo pamiršo pranešti apie dvigubai kylančias siuntimo kainas... Bet apie tai vėliau.
Truputį grįžtant į pradžią, turiu paminėti, kad jau daug metų esu aktyvi tarptautinio atvirukų mainų projekto „Postcrossing.com“ dalyvė, tad kas mėnesį išsiunčiu daug atvirukų.
Lietuvoje mūsų bendruomenę sudaro daugiau nei pusaštunto tūkstančio narių ir pasaulyje pagal išsiųstų atvirukų kiekį užimame aštuonioliktą vietą, tad kokybiškos pašto paslaugos mums yra būtinybė.
Lygiai taip pat mes gauname atvirlaiškius iš viso pasaulio ir dar neteko susidurti su tokia naujove, kurią nuo 2020 m. spalio pabaigos įvedė Lietuvos paštas – ėmė klijuoti barkodinius lipdukus, užimančius ne tokią kuklią vietą jau ir taip nedidelėje erdvėje tekstui.
Pradžioje nesant laisvos vietos lipdukams ant iš užsienio gaunamų atvirukų, pašto darbuotojai suniokodavo atvirlaiškių gerąsias puses, visgi kilus pasipiktinimui, problema buvo išspręsta. Lipdukai, neva, pagerina siuntų skirstymą...
Tad po tokio „pagerinimo“ visi keliolika 2021 m. mano velykinių sveikinimų tiek Lietuvoje, tiek ES bei kitur pasaulyje savo adresatų taip ir nepasiekė... O štai siuntinys, išsiųstas rugsėjo pradžioje, adresatą Rygoje pasiekė tik prieš Kalėdas... Žinoma, džiugu, kad apskritai pasiekė, nes vilčių jau nebebuvo... Paštas labai siūlo siuntas registruoti, tad pora atvirukų buvo išsiųsta būtent taip, tik, kad jau kelis mėnesius sistema rodo, kad jie Vilniaus siuntų skirstymo centro taip ir nepaliko...
Kitas svarbus dalykas siunčiant mažąją korespondenciją – pašto ženklai. Atėjus į pašto skyrių gali nusipirkti ko tik širdis geidžia: kojinių, žaislų, namų kvapų ir dar balažin ko, bet tik ne pašto ženklų, kas natūraliai turėtų būti pagrindinė šios bendrovės prekė! Tai nėra reikiamų nominalų, tai jų vos keli vienetai ir taip tenka blaškytis po visą miestą... Na, ir dažniausiai tie turimi likučiai būna ne garsiai išreklamuoti gražūs ženkliukai, o kokios niekam pasaulyje nežinomos ir neįdomios „galvos“.
Pernai nuo Naujų metų pakėlęs pašto paslaugų kainas, AB Lietuvos paštas tarsi pasityčiojo iš klientų: pabranginęs siuntimo paslaugas Lietuvoje ir ES, vienu centu nuleido siuntimo kainą į likusį pasaulį, bet spėkite, kada išleido mažesnio nominalo pašto ženklus? Po kelių mėnesių!
Ir šiaip jau pašto skyriai jų neturėjo, liepė naudoti senojo (brangesnio) nominalo pašto ženklus. Na, tas vienas centas situacijos nekeičia, bet visgi, kam tyčiotis? Atėjo 2023-ieji. Sausio 20-tą buvo išleistas gražus pašto ženklų blokas, skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui. Ženkliukų nominalas – 0,95 Eur – skirtas siųsti ES.
Sausio 30 d., aplankius kelis Vilniaus pašto skyrius, tik viename radau jubiliejinių pašto ženklų, nusipirkau keletą blokų, kad jau taip pasisekė, kaip tada galvojau. Ir štai, atėjo vasario 1-oji, nešina pluoštu pilnai paruoštų išsiųsti atvirlaiškių, pasirodžiau pašto skyriuje. O ten man sako, kad kainos pasikeitė! Ir pasikeitė ne šiaip sau, o kai kur net dvigubai!
Jei anksčiau standartiniam siuntimui užtekdavo trijų nominalų pašto ženklų (LT, ES ir likęs pasaulis), tai dabar net į kiekvieną šalį siuntimo kaina skirtinga! Apimta šoko atstovėjau pusvalandį, kol pašto darbuotoja mano keliolikos atvirukų tekstus (šįkart taip sutarėme, nes laisvos vietos daugiau nebuvo) apklijavo papildomais ženklais, sumokėjau kone antra tiek, kiek jau buvau suklijavusi ženklais.
Labai susinervinusi grįžau namo ir ėmiau ieškoti informacijos, kurios pašto skyriuose nebuvo, kaip ir tada, kai pirkau tuos Vilniui skirtus ženklus, manęs niekas neįspėjo, kad po dviejų dienų jie taps niekinio nominalo. Ir apskritai, kam leisti tokio nominalo pašto ženklus, kurie vos po vienuolikos dienų bus nebetinkami?
O kuo toliau, tuo įdomiau... Stebėjausi, kaip galėjau praleisti tokią informaciją Facebook‘e, tad atsidariusi jų paskyrą, nuodugniai išnaršiau, bet ten AB „Lietuvos paštas“ tik džiūgavo savo paštomatų plėtra ir konkurso būdu neva dovanojo tūkstančius nemokamų siuntimų (na, gal ir tikrai kažkam dovanojo, nesigilinau), apie keliamas paslaugų kainas – nė žodžio...
Na, ką, tada užsukau į jų tinklalapį, o ten tik kukli sausio 23 d. antraštė: „Universaliosios pašto paslaugos tarifų pokyčiai“, taigi, vos savaitė iki šitokių pokyčių! Dar laimė, kad nesumečiau savo atvirukų į pašto dėžę lauke, kaip darbuotojai pageidauja, o tai būtų visus išmetę lauk, kaip neapmokėtus...
Ką gi, žiūrim toliau... Visa mažoji korespondencija siunčiama į užsienį tapo pirmenybine. Hmmm... O tai tada koks skirtumas, kokia ji? Tik dėl skambesio, kad va, neva, pirmenybinė, nors jokios pirmenybės čia būti nebegali... Ir apskritai, jei siuntos rūšiuojamos automatiškai, kaip tas pirmenybiškumas veikia?
Dar įdomesni dalykai atsiveria atsidarius naująjį kainoraštį... Išsiųsti paprastą laišką ar atvirlaiškį Lietuvoje dabar kainuoja 1,2 Eur (buvo 0,55 Eur), tad kaina pakilo daugiau nei dvigubai. Jau seniau nelabai supratau, kodėl siųsti į ES (0,95 Eur) kainavo gerokai daugiau nei į likusį pasaulį, pavyzdžiui, Naująją Zelandiją (0,7 Eur), bet dabartinė kainodara apskritai tapo nesuvokiama...
Tad štai keli pavyzdžiai: kaip jau minėjau, šalies viduje kaina pakilo iki 1,2 Eur, bet jūs siųskite, siųskite į Rusiją, Baltarusiją, nes kainuoja tik 1,05 Eur! Čia rimtai jie taip? Kainų lyderės – Kroatija (kainuos net 2,05 Eur) ir Grenlandija (2 Eur). Ir geriau siųsti laišką į tolimąjį Mauricijų už 1,05 Eur, nei į tos pačios mūsų Baltijos skalaujamą Daniją, kur kažkodėl kaina pakilo net iki 1,6 Eur...
Ką gi... Kai kainos tokios, tai neseniai per TV girdėtas AB „Lietuvos paštas“ darbuotojos pastebėjimas, kad atvirukų dabar siunčiama mažiau tuoj virs į pastebėjimą, kad apskritai niekas nebesiunčiama... O kol kas eilės pašto skyriuose tik didės, nes juk pašto darbuotojams reikės patikrinti ir/ar priklijuoti skirtingą pašto ženklų skaičių, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą šalį.
***
Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas komentuodamas skaitytojos laišką paaiškino, kad „Lietuvos pašto“ taikomi universaliosios pašto paslaugos (UPP) tarifai didele dalimi yra nustatomi Ryšių reguliavimo tarnybos, atsižvelgiant į bendrovės patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas.
„Vis dėlto, ilgą laiką į užsienį siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai nepadengė šios paslaugos teikimo sąnaudų. Be to, pastaraisiais metais fiksuota ženkli prekių ir paslaugų infliacija, brangstantis kuras ir pervežimo paslaugos bei augantys atlyginimai darbuotojams dar labiau padidino atotrūkį tarp minėtos paslaugos sąnaudų ir siūlomų tarifų klientams. Dėl šios priežasties, RRT pritarus naujiems siūlomiems UPP tarifams, Lietuvos paštas ir priėmė sprendimą dėl minėto tarifo pokyčio nuo šių metų vasario 1 d.
Lietuvos paštas deda dideles pastangas klientams siekdamas užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas ir aptarnavimą, tad norime patikinti, kad atvejai, kuomet siuntų pristatymas vėluoja, tikrai yra pavieniai. Tuo atveju, jeigu gyventojas susiduria su nekokybiška paslauga, jį visada kviečiame susisiekti Lietuvos pašto klientų aptarnavimo telefonu 8 700 55 400 arba 1842 ir registruoti skundą.
Kalbant apie tradicines pašto paslaugas taip pat būtina pažymėti, kad Lietuvoje, kaip ir visose išsivysčiusiose šalyse, poreikis joms kasmet mažėja. Vien tik nuo 2019 m. iki 2021 m. universaliųjų pašto paslaugų apimtys Lietuvoje susitraukė kone perpus – nuo 21 mln. iki 11 mln. 2022 metais ši tendencija išliko tokia pati“, – sakė Lietuvos pašto atstovas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
