„Norint įsigyti receptinį vaistą, reikia paskambinti į VISAS Vilniuje esančias vaistines, o po to ir už Vilniaus miesto ribų tam, kad sužinotum, kad jo nėra, nes problemos yra su tiekėju, o tiekėjas yra valstybė.
Man nepavykus gauti kraujospūdį regiliuojančių vaistų, paskambinau į Valstybės vaistų kontrolės tarnybą ir užklausiau, kokios problemos? Kada bus? Atsakymo konkretaus nėra.
Patikrinęs vaistinių preparatų didmeninio platinimo įmonių turimas neparduotas vaistinių preparatų atsargas sandėlyje matau, kad preparato kiekis yra net 29 tūkst.
Logiškas klausimas, kodėl sandėlyje yra tiek, o vaistinėse nėra?!
Farmacijos įstatymas įpareigoja vaisto registruotoją pranešti VVKT apie vaisto laikiną ar nuolatinį tiekimo sutrikimą. Pranešant apie tai, būtina nurodyti sutrikimo priežastį. Gavusi informaciją apie vaisto tiekimo sutrikimus, VVKT iš karto ją skelbia savo interneto svetainėje. Taip elgiamasi kiekvienu atveju, kai sutrinka vaisto tiekimas, tad visa informacija apie laikinus ir nuolatinius vaisto sutrikimus yra vieša ir prieinama kiekvienam pageidaujančiam.
Paskutinis šio vaisto sutrikimas buvo skelbiamas praėjusių metų gruodžio 7 d., ir atnaujintas gruodžio 28 d.
Nuo šių metų sausio 3 dienos vaistinės pranešė, kad sutrikimas ir toliau tęsiasi, bet registre jo nematyti.
Sekantis momentas – norint pakeisti receptą, reikia užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Registracijos laisvas laikas yra už 2–3 savaičių! Pacientas, turintis aukštą kraujo spaudimą, privalo laukti 2–3 savaitės, kad pakeistų receptą. Tik ir vėl klausimas, ar vaistas bus parduodamas vaistinėje?..
Mano požiūriu, sistema yra absurdiška ir tiesiog pažeidžianti pacientų teisės. Todėl prašymas padėti išsiaiškinti, kas vyksta? Kodėl pacientai negali įsigyti vaistų? Jeigu tiekimas nėra užregistruotas, tai vaistas turi būti parduodamas, bet kažkodėl tiesiog „guli“ sandėlyje ir jo įsigyti negalima. O gal vaistai specialiai nėra parduodami?
Šiandien gautas atsakymas iš Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos prie SAM, kad „gyvename laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis. Vaistai yra vaistų gamintojų nuosavybė, todėl tik gamintojas sprendžia, kokiose valstybėse vaistą registruoti, į kurias valstybes vaistą tiekti, taip pat vaisto gamintojas gali vaisto tiekimą ir nutraukti savo iniciatyva“.
Noriu atkreipti dėmesį, kad vaisto tiekimas nėra nutrauktas. Jie „guli“ sandėlyje“, – apgailestavo skaitytojas.
Ypač trūksta vaistų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis apgailestavo, kad skaitytojas susidūrė su sunkumais įsigyjant jam reikalingą vaistą. Pasak jo, kad Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT) galėtų ištirti susidariusią situaciją, gyventojo paprašyta patikslinti informaciją – nurodyti, kada ir kokiose būtent vaistinėse jis to vaisto negalėjo įsigyti. Turėdami šiuos duomenis, VVKT specialistai galės išnagrinėti situaciją dėl šių vaistų tiekimo rinkai.
„Kalbant bendrai apie vaistų tiekimo sutrikimus, jie gali kilti dėl tiekimo, logistikos problemų, taip pat vaistų tiekimas gali sutrikti dėl išaugusio vaistų poreikio.
Farmacijos įstatymas įpareigoja vaisto registruotoją apie vaisto laikiną ar nuolatinį tiekimo sutrikimą informuoti VVKT. Pranešant būtina nurodyti sutrikimo priežastį, planuojamą tiekimo atnaujinimo datą, jei tokia žinoma.
Gavusi informaciją apie vaisto tiekimo sutrikimus, VVKT iš karto ją skelbia savo interneto svetainėje. Apie kiekvieną naują vaisto tiekimo sutrikimą informacija yra skelbiama VVKT svetainės naujienų skiltyje, taigi vartotojas turi galimybę šias naujienas užsisakyti ir kaip naujienlaiškį automatiškai gauti savo nurodytu elektroniniu pašto adresu. Informacija apie esamus vaisto tiekimo sutrikimus taip pat skelbiama „www.vvkt.lt“.
Dėl detalesnių vaisto tiekimo sutrikimo priežasčių informacijos galima kreiptis į vaisto registruotoją.
Jei gydytojas skyrė vaistą, tačiau jo įsigyti pacientas negali, nes sutrikęs vaisto tiekimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl kitokių gydymosi galimybių. Pavyzdžiui, paracetamolio suspensija karščiavimui mažinti gali būti pakeičiama ibuprofeno suspensija. Trūkstant antibiotiko amoksicilino (suspensijos), gydytojas gali skirti kitą antibiotiką, kuris tinka esamai ligai gydyti.
Žinoma, kiekvienu individualiu atveju dėl geriausios alternatyvos sprendžia gydytojas.
Kalbant apie tai, kokios yra galimybės spręsti vaistų tiekimo sutrikimus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokių sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Kartais problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos. Tokiu atveju, nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, tačiau vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos pristatymo gyventojai šio trūkumo nepajaučia. Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju sutrikęs vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje.
Kaskart apie vaistų tiekimo sutrikimus informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Kad pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių, Lietuvos rinkai gali būti tiekiami vardiniai vaistiniai preparatai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei vaistai užsienio pakuotėmis. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas.
Šiuo metu visoje Europoje ypač trūksta vaistų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas“, – tikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Svarsto galimybę patiekti Lietuvoje neregistruotų vaistinių preparatų
Jau anksčiau ministerijos puslapyje buvo skelbta, kad amoksicilino trūkumo pagrindinė priežastis – stipriai padidėjęs šių antibakterinių vaistų poreikis, kuris atsirado po Covid-19 pandemijos. Pandemijos metu buvo sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl ir gamybos pajėgumai buvo sumažinti. Šiuo metu esant šių ligų šuoliui, gamintojai nebespėja patenkinti šių vaistų poreikio, tad dauguma ES šalių patiria minėto vaisto stygių.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vaistų tiekimą organizuoja vaistų gamintojai, didmeninio vaistų platinimo licencijos turėtojai, o ne Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). VVKT ir SAM gali sudaryti sąlygas, kad vaistų tiekimas, esant vaistų trūkumui, vyktų kiek įmanoma sklandžiau.
ES šalių vaistų agentūros susitiko su pagrindiniais amoksicilino gamintojais, kad galėtų suteikti visokeriopą paramą: kad būtų padidintas gamybos pajėgumas (pvz., taikant tam tikras procedūras, skirtas pakeisti alternatyvius žaliavų šaltinius, gamybos vietas, pakavimo medžiagas ir kt.). Europos vaistų agentūra (EVA) jau sulaukė teigiamų atsiliepimų iš pagrindinių minėto vaisto gamintojų, tad tikimasi, kad per ateinančias savaites ir mėnesius pasiūla padidės. Valstybės narės skatinamos leisti tiekti neregistruotus vaistus (jei jie registruoti bent vienoje kitoje EEE valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei registruotus vaistus užsienio pakuotėmis ir pan.
Esant tiekimo sutrikimams, VVKT operatyviai išduoda leidimus vaistus tiekti pakuotėmis, paženklintomis užsienio kalba. Jei tik registruotojas, lygiagretaus importo leidimo turėtojas ar didmenininkas turi galimybę tokį vaistą patiekti iš kitos EEE valstybės ir kreipiasi į VVKT, leidimas išduodamas per kelias dienas. Tiekti antibiotikus užsienio pakuotėmis jau buvo išduoti keli leidimai. Taip pat registruotojai gali tiekti taip vadinamus vardinius vaistus. Juos tiekiant, leidimas – nereikalingas. Be to, tarpininkaujant EVA, šiuo metu VVKT bendradarbiauja su vienu iš gamintojų, kuris svarsto galimybę patiekti Lietuvoje neregistruotų amoksicilino vaistinių preparatų. Dalyvaujama EVA darbo grupėse, kuriose sprendžiamos vaistų tiekimo problemos.