Nors versle rūpestis darbuotojų savijauta jau tampa įprastu reiškiniu, viešajam sektoriui tai gana nauja sritis, atsargiai vertinamas ir rečiau atrandamas personalo vadovų įrankis. Daugelis už kolektyvą atsakingų specialistų mato ir jaučia kylančias įtampas, tačiau retas turi ir proaktyviai ieško šiuolaikiškų sprendimų.
Pandemija, periodas po pandemijos, prasidėjęs ir nesibaigiantis karas, tamsus, šaltas drėgnas rudens ir žiemos periodas, visa tai susideda į vieną išorinių dirgiklių puokštę, kurią kiekvienas labiau ar mažiau jautriai išgyvename. Visa tai atsinešame į darbą, kur prisideda vidiniai streso šaltiniai, susiję su darbo santykiais, užduočių iššūkiais, kliūtimis, reikiamais pasiekti rezultatais.
Tuo tarpu kūrybinę veiklą plėtojančioms organizacijoms, kurios turi didelius meno kolektyvus, emocinės sveikatos iššūkiai iškyla dar didesnėmis spalvomis, įvairiausiais atspalviais, atitinkamai daro ir didesnę įtaką rezultatams.
Pakiliai nusiteikę žiūrovai ateina į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, tikisi profesionaliai ir preciziškai sukurto pasirodymo. Matyt, retas kuris pagalvoja, kiek įvairiausių dirgiklių patiria kūrėjai, kiek reikia pastangų susikaupti, susitelkti į savo vaidmenį. Juk išoriniai ir vidiniai streso šaltiniai veikia visus be išimčių.
Jau metai kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojai turi galimybę patys išsirinkti ir konfidencialiai konsultuotis su „Visipsichologai.lt“ psichologais bei psichoterapeutais. Per pastaruosius metus įvyko daugiau nei 250 konsultacijų.
Tai reiškia, kad tiek kartų kilus nerimui, abejonių darbuotojas gavo reikiamą konsultaciją, profesionalią pagalbą, atitinkamai neaugo bei mažėjo įtampa kolektyve. Šios paslaugos didelis privalumas mūsų daugiataučiam kolektyvui galimybė konsultacijas gauti ne tik lietuvių, bet ir anglų, ar rusų bei lenkų kalbomis.
Psichologinės pagalbos idėja man, kaip teatro darbuotojų atstovui, kilo dar prieš keletą metų. Iš pradžių mąstėme apie psichologo etatą teatre, tačiau kalbantis su kolektyvu paaiškėjo, kad žmonės nepasitikėtų organizacijos psichologu – manoma, kad administracija, kuri parinko specialistą, viską sužinos, negalima pasitikėti.
Žinoma, negalima manyti, kad darbuotojai patys susitvarkys savo emocijas su psichologais ir daugiau nieko nebereikia daryti. Tai yra vienas iš įrankių, kuris padeda atrasti asmeninį balansą, papildomai ieškome emocinių dirgiklių šaltinių, atliekame mikroklimato tyrimus ir taikome kompleksinius sprendimus. 2022 metais pradėjome vykdyti sąmoningumo ugdymo programą, 8 savaičių trukmės mokymus apie geros savijautos principus.
Biudžetinėse įstaigose, be abejo, atlyginimai, motyvaciniai paketai vis dar gerokai atsilieka nuo verslo pasaulyje taikomų skatinimo ir rūpesčio darbuotojais sprendimų. Viešasis sektorius vis dar gana uždaras darbuotojų emocinės sveikatos sprendimams, lyginant su privataus verslo sektoriaus patirtimi, todėl reikia daug dirbti su senais stereotipais, mažinti vis dar didelį nepasitikėjimą. Turime neatsilikti, drąsiai keisti požiūrį ir taikyti pažangius sprendimus. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras siekia būti atjauta propaguojančia organizacija.
Inga Navickienė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Žmogiškųjų išteklių ir bendrųjų reikalų departamento vadovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
