„Facebooke“ skaičiau, kad kažkam pavyko mesti rūkyti cigaretes vartojant kitus produktus. O, bet, tačiau, realybėj situacija tokia, kad jei neturiu valios, tada negaliu žinoti, ko prikrauta į lentynas.
Talibaninis žurnalų plėšymas, žodžiu, galioja visur, bet apie jį nebekalbama. Netikit? Pavyzdžiui, nuėjau pas šeimos gydytoją, klausiu, gal turi man kažką mažiau žalingo pasiūlyt.
Ką patarė gydytojas? Sako, apsilankyk nerukysiu.lt, nes jam kalbėti kitko, sako, negalima, uždrausta. Va taip va, šiais laikais vyksta gydytojų konsultacijos. Na, atsidarau, o ten man siūlo kreiptis į narkologijos centrą arba bandyti mest su pleistrais, kramtomomis gumomis ar aerozoliu.
Rašau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui – kur man gauti informacijos apie legalią prekę. Gaunu tokį laišką: „Departamentas vadovaujasi Pasaulio organizacijos pozicija, kad nėra nė vienos žmogaus kūno sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, kaip nėra ir nekenksmingo rūkymo būdo ar tai įprastas rūkymas, elektroninės cigaretės ar kaitinamasis tabakas.
Kaitinamojo tabako įrenginiai kaitina tabaką žemesnėje temperatūroje, todėl kinta kenksmingų medžiagų koncentracija ir cheminių medžiagų sudėtis. Taip pat šių gaminių garuose randama kancerogenų, o nikotinas, išsiskiriantis iš kaitinamojo tabako įrenginių, žmogaus organizme pasiekia panašią koncentraciją, kaip ir tradicinės cigaretės.“
Ok, o galit man žmonių kalba dabar paaiškint? Tai kokie tie kancerogenai? Kiek? Ar negalit paimt tris produktus ir palygint – paprastos cigaretės, elektroninės, kaitinamas tabakas. Viskas. Matysiu skirtumus ir jau pats spręsiu, kaip sau mažiau sveikatą gadint.
Dar jų sugalvojau paklaust, gal kaitinamą tabaką galiu naudot vietoj pleistrų? Atsakė, kad: „šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, jog bedūmiai tabako gaminiai būtų mažiau kenksmingi nei cigaretės ar padeda atsisakyti rūkymo.“
Suprantu, kad moksliniai tyrimai ne vaikų žaidimas, įrodymų man nieks nepakiš po nosim tą pačią, o ir niekas nesiginčija, kad rūkyti sveika. Prisiimu pats atsakomybę, tik duokit tada man informaciją. Jei galiu nusipirkt, kodėl nieko apie tai kalbėti negalima?
„Pagooglinau“ angliškai, tai supratau, kad čia tik mes tokie atsilikę – ir Nacionalinis biotechnologinės informacijos centras Amerikoj, ir Anglijoj oficiali gov.uk svetainė duoda pilna straipsnių su procentais, palyginimais, mokslininkų komentarais.
Galiu išsiverst ir pats, bet kodėl nė vieno tokio straipsnio negaliu rast pas mus? Jei bijot, kad visa šita tema yra pavojinga nepilnamečiams, kuriems šiaip svarbiausia tik draugų nuomonė, tai gal nėra raketų mokslas. Padarykit, kad matyčiau ją tik prisijungęs prie e.sveikatos ar, kad poliklinikoj pasidalintų kokia brošiūra.
Tegu ten būna visi šalutiniai poveikiai su foto, bet leiskit mums šviestis apie tai, ką traukiu į plaučius. Šaipomės iš Rytų šalių, kad jos riboja žmonių priėjimą prie informacijos ir patys sprendžia, ką gyventojai turi žinot, o kas – tabu. Bet gal laikas atsimerkt ir pasižiūrėt į save. Pamatysit, kad tokią taktiką šiuo klausimu valdžia naudoja ir Lietuvoj. Ir kalbant ne vien apie tabaką.
***
Atsakydama į skaitytojo užklausą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Licencijavimo skyriaus vedėja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Violeta Verseckienė pabrėžia, kad bet koks rūkymas yra žalingas, todėl žmonės turėtų visiškai mesti rūkyti, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų.
„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) informuoja, kad rūkomojo tabako dūmuose be nikotino, kuris sukelia priklausomybę, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų (dervos, anglies monoksido ir kt.), kurios yra labai kenksmingos žmogaus sveikatai.
Deja, žmonės dažnai nesusimąsto apie neigiamas pasekmes savo organizmui, ligų tikimybę, kurios jiems atrodo labai tolimos. Visgi, pradėjus rūkyti iškart juntama daugybė šalutinių poveikių, jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai: pakilęs kraujo spaudimas, galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, peršalimo simptomai, raumenų ir sąnarių skausmas, sutrikęs virškinimas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų simptomų.
Taip pat rūkymas silpnina uoslę ir skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą – ilgainiui trupa dantys, pagelsta oda. Ilgalaikis rūkymas galiausiai lemia įvairių vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, plaučių, skrandžio, kepenų, išsivystymą.
Su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus. Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas.
Kaitinamieji tabako gaminiai kaitina tabaką žemesnėje temperatūroje, todėl kinta kenksmingų medžiagų koncentracija ir cheminių medžiagų sudėtis. Šiuo metu nėra įrodymų, kad kaitinamieji tabako produktai yra mažiau kenksmingi nei įprasti tabako gaminiai. Juose yra cheminių medžiagų, kurių nėra tradicinių cigarečių dūmuose, todėl jos gali turėti poveikį sveikatai. Taip pat šių gaminių dūmuose randama kancerogenų, o nikotinas, išsiskiriantis iš kaitinamojo tabako įrenginių, žmogaus organizme pasiekia panašią koncentraciją, kaip ir tradicinės cigaretės. Svarbu akcentuoti, kad šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, jog šie gaminiai būtų mažiau kenksmingi nei cigaretės, o susirūpinimą kelia tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis kaitinamųjų tabako gaminių poveikis tiek juos vartojančio asmens, tiek aplinkinių sveikatai.
Tiksliai nusakyti, kokios priemaišos gali būti elektroninėse cigaretėse, yra sunku. Moksliniai tyrimai rodo, jog elektroninių cigarečių sudėtyje yra gausu įvairių termiškai neatsparių organinių dalelių, kurios kaitinant skyla į įvairias toksines medžiagas, kaip: acetaldehidas, akroleinas ir formaldehidas, kurie yra stiprūs kvėpavimo takų dirgikliai ir žinomi kancerogenai, sidabras, geležis, aliuminis, silikatas, alavas, chromas.
Nėra pakankamai ištirtas elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Elektroninių cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę, bet jo koncentracija gali būti labai skirtinga (gali svyruoti nuo 0 iki 48 mg viename mililitre skysčio). Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnu atveju gali nesutapti su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, gali skirtis net iki 20 proc. ir daugiau, o gaminiuose be „nikotino“ kartais galima aptikti nemažą jo kiekį.
Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organų sistemų sutrikimų simptomais: pakilusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų nemalonių simptomų, kurie nors ir ne ryškūs, bet įspėja apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, tačiau ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pavojingos medžiagos, esančios elektroninėse cigaretėse, patenka ne tik į rūkančiojo organizmą, bet ir, kartu su išpučiamais dūmais, patenka į aplinką. Tokiu būdu aplinkiniai žmonės yra veikiami tų pačių kenksmingų medžiagų.
Pabrėžiama, jog elektroninėse cigaretėse esantis skystis gali būti papildytas įvairiomis medžiagomis. Pastaruoju metu neretai pasitaiko atvejų, kuomet elektroninės cigaretės yra užpildomos nelegaliomis medžiagomis. Elektroninė cigaretė gali būti užpildyta vaistais, vitaminais, narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis, sintetiniais kanabinoidais, GHB, opiumu, LSD ir pan.). Toks psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra ne tik žalingas bet ir pavojingas – jų koncentracija skystyje gali būti labai didelė ir sukelti stiprius nepageidaujamus šalutinius poveikius, kvėpavimo takų pažeidimus, širdies ritmo sutrikimus ar net mirtį. Elektroninių cigarečių vartotojai gali patys bandyti pakeisti šio skysčio sudėtį ar mėginti jį pasigaminti.
Apie ilgalaikę naujoviškų tabako gaminių žalą mokslininkai dar nežino pakankamai, bet gamintojai rinkai šiuos gaminius pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako gaminiams ar priemonę, galinčią padėti mesti rūkyti. Elektroninės cigaretės neskleidžia dūmų taip, kaip įprastos cigaretės, todėl jos gali atrodyti saugesnės, tačiau daugelis „kvapiuosiuose“ elektroninių cigarečių skysčiuose esančių cheminių medžiagų gali neigiamai paveikti vartotojų ir kitų garus įkvepiančių asmenų sveikatą. Europos respiratologų draugijos (ERS) 2019 m. publikacijoje teigiama, jog jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip veiksmingos priemonės norint mesti rūkyti, tam trūksta patvirtinančių įrodymų. Bet koks rūkymas yra žalingas, todėl žmonės turėtų visiškai mesti rūkyti, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų.
Departamentas atkreipia dėmesį, jog informacija apie tradicinių tabako gaminių bei elektroninių cigarečių rūkymo žalą pateikiama www.nerukysiu.lt svetainės skilties „Kodėl verta mesti rūkyti“ temose „Žala sveikatai“ ir „El. cigaretės“.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tik 1–5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo nikotino. Dėl patiriamų pokyčių pablogėjusią emocinę savijautą pirmosiomis savaitėmis dar labiau apsunkina nemalonūs nikotino stygiaus sukelti pašaliniai efektai: padidėjęs dirglumas, mieguistumas, greitas nuovargis, galvos skausmai, didėjantis kūno svoris ir pan. Nors šie nemalonūs reiškiniai trumpalaikiai, tačiau žmogus dažnai pradeda abejoti dėl savo sprendimo ir vėl griebiasi įvairių nikotino vartojimo priemonių. Be to, dažnam metančiajam rūkyti tenka keisti kasdieninio gyvenimo įgūdžius – mokytis bendrauti, dirbti, atsipalaiduoti ar ilsėtis be nikotino gaminių.
PSO duomenimis, tabako vartotojai turi 84 proc. didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei jie kreipiasi pagalbos – pavyzdžiui, juos intensyviai konsultuoja gydytojas. Iš esmės rūkantiesiems yra reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją, kitiems – įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba.
Departamentas, reaguodamas į skaitytojo pastebėjimus dėl interneto svetainėje www.nerukysiu.lt pateikiamos medžiagos, informuoja, kad šiuo metu yra numatytas www.nerukysiu.lt svetainės atnaujinimas ir plėtra bei telefoninės linijos/Quitline įdiegimas, kuriame dirbs apmokyti psichologai bei konsultantai, galintys suteikti patikimą informaciją ir pagalbą asmenims, norintiems mesti rūkyti“, – komentavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė V. Verseckienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
