„Valstybė su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priešakyje deklaruoja stiprinanti veiksmus, kad gyventojai kuo racionaliau vartotų vaistus, o ypač – kad nebūtų lengvai prieinami antibiotikai. Tai yra kad nesivystytų atsparumas bakterijoms, nes dėl to kentėsime visi. Taip, Lietuvos vaistinėse antibiotikai išduodami tik pateikus receptą. Bet kas iš to?!
Vakar nuėjau į Kauno Šilainių turgų. Pamačiau tą vadinamąją „rusišką“ vaistinėlę. O, galvoju, užsuksiu dėl įdomumo pasiteirauti, ar neturi antibiotikų, kaip anksčiau.
Paklausiau ir apstulbau – išgirdau klausimą, kokių antibiotikų pageidauju? Amoksiciklino, doksiciklino ar dar ten kažkokių stipresnių? Bet, sulemenau, aš neturiu recepto. Parduosite? Tai žinoma! O kaina? Už 12 tablečių 1 g amoksicilino – 16 pinigų! Perklausiau, ar teisingai išgirdau, nes vaistinėje tokios pakuotės kaina kur kas mažesnė. Išgirdau teisingai. 16 eurų. Va tau ir racionalus vaistų vartojimas – pirk, kiek tik nori!
Užsukau į kitą ten pat veikiantį rusišką kioskelį. Irgi turi kokių tik nori antibiotikų. Irgi kaina tokia pati.
Tie kioskeliai Šilainių turguje veikia gal 20 metų. Ir tiek pat metų girdime, kad jie yra nelegalūs. Kad tikrintojai juos turi skubiai išvaikyti. Bet nevaiko. Kažkam kapsi „nalogai“, tai ir užmerktos akys?
Va tada ir pradedi galvoti – juokiamės, kad baisi korupcija rusijoje, baltarusijoje. O Lietuvoje – ne tas pats? Visiška teisinė betvarkė – daro kas ką nori, pardavinėja ką nori, tikrintojų kontorų skaičiuojama šimtais, o jų veiklos rezultatai – niekiniai. Kiek tai tęsis?
Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės patys prisiima atsakomybę
Sveikatos apsaugos ministerijai adresuotoje užklausoje pakomentuoti situaciją dėl nelegalių vaistų Kauno turguje prekybos, atsakymą pateikė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM.
Atstovė spaudai Aistė Tautvydienė pabrėžė, kad prekyba vaistiniais preparatais yra licencijuojama veikla, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba išduoda licencijas šiai veiklai vykdyti ir prižiūri tokių asmenų vykdomos veiklos atitikimą teisės aktams. Nelicencijuotų asmenų vykdoma prekyba vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla, ir užtraukia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Tad tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą.
„Nelegalią veiklą kontroliuoja policija. Tarnyba nėra įgaliota kontroliuoti neteisėtos prekybos vaistais ar juo labiau neaiškios kilmės produktais (siūlomų internetu ar kitaip) ir tam neturi galimybių bei atitinkamų poveikio priemonių, tačiau sulaukusi žmonių skundų, kiekvienu atveju bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, stengiasi edukuoti visuomenę ir viešai straipsniais ar įrašais Tarnybos socialinių tinklų paskyrose informuoti apie kiekvieną jai žinomą sukčiavimo atvejį.
Tarnyba, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, prisideda prie nelegalios prekybos vaistiniais preparatais mažinimo šalyje.
Dar 2020 m. sausį VVKT vadovas ir Lietuvos policijos generalinis komisaras aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Buvo sutarta bendromis jėgomis stiprinti nelegalių vaistų kontrolę. Tuo tikslu sutarta organizuoti bendrus policijos ir VVKT inspektorių reidus į turgavietes, taip pat vykdyti vaistų prekybos priežiūrą internete.
Buvo identifikuotos galimos grėsmės narkotinių ir psichotropinių vaistų apyvartos srityje, tad nutarta keistis informacija dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės, ypač didelį dėmesį skiriant pastarųjų judėjimui tarp valstybių ir ypač tais klausimais, kai bendradarbiauja policija, muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija.
2021 metų pabaigoje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Muitinė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Buvo susitarta, kad Tarnybos specialistai muitinei teiks ekspertinę, techninę ir metodinę pagalbą, kai bus vertinami įtarimą sukėlę vaistiniai preparatai ar kiti farmacijos produktai.
Taip pat nutarta keistis informacija apie rizikingus ūkio subjektus ir asmenis, žinomus ar įtariamus atvejus, kai nelegaliai iš trečiųjų šalių yra importuojami ar į trečiąsias šalis eksportuojami farmacijos produktai, bei kitais Muitinės departamentui žinomais šalių bendradarbiavimui reikalingais duomenimis. Tarnybos specialistai, reikalui esant, gali vykti į bendrus patikrinimus kartu su muitinės darbuotojais, imti vaistinių preparatų ėminius tyrimams.
Bendradarbiaudama su muitinės įstaigomis, Tarnyba atsako į jų paklausimus, 2021 m. atsakė į 31, 2022 m. – į 24, 2023 m. – į 8. Į policijos įstaigų paklausimus Tarnyba pateikė 2021 m. – 50 atsakymų, 2022 m. – 38 ir 2023 m. – 13 atsakymų.
Norime atkreipti dėmesį, kad žmonės, įsigydami vaistų (ar neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai) turguje, taip pat jų parsisiųsdami iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu, tikrai ne visada įvertina, ką įsigyja, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti.
Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet jis neįteisintas Lietuvoje, tiekiamas neteisėta platinimo grandine, taigi, irgi tapęs falsifikatu.
Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški, veiksmingi ir saugūs vartoti, būtina gabenti ir laikyti gamintojo nurodomomis laikymo sąlygomis. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.
Norime atkreipti dėmesį, kad falsifikuotus vaistus atskirti nuo legaliai pagamintų vaistų yra labai sudėtinga, nes falsifikatų gamintojai labai daug investuoja į pakuotės, tablečių ar kapsulių išvaizdą – kad jos sukeltų kuo mažiau įtarimų, ir mažiausiai į jų turinį, nes tai – jau išoriškai nematoma. Dažniausiai dėl išvadų apie tai, ar preparatas yra autentiškas – kreipiamasi į to vaisto gamintoją, kuris žino tokių detalių, kurios viešai nėra skelbiamos, pvz., buvo atvejų, kai gamintojas atskyrė autentišką pakuotę nuo falsifikuotos pagal dėžutės perlenkimo linijoje esančių perforacijų skaičių.
Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų. Tai būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus“, – perspėjo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM. Atstovė spaudai A. Tautvydienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
