Aš labai myliu Prancūziją, bet maistą šioje šalyje retai kada perku. Į maisto prekių parduotuvę einu tik tada, kai šaldytuvas būna tuščias ir į kabinos duris beldžiasi badas, o iki vokiškų maisto parduotuvių – labai, labai toli.
Šį savaitgalį neplanuotai pustuščiu šaldytuvu užstrigau Prancūzijoje. Ne, ne dėl „Geltonųjų liemenių“ ar ūkininkų streiko, tiesiog iškrovimo planavime įsivėlė nedidelė klaidelė ir šeštadienį teko eiti į vietinį prekybos centrą.
Prancūzijoje kainos visada buvo didesnės nei Vokietijoje, bet kai norisi valgyti, į kainas nežiūri. Nieko daug nepirkau, bet palikau maloniems prancūzams 36,68 Eur.
Vištienos kepsniukai (800 gr) kainavo 7.95 Eur. Balta duona (750 gr) – 2.45 Eur. „Ilgas batonas“ (labai skanus, suvalgiau, kol parėjau) – 0.39 Eur. Prancūziška „šlapenkės“ dešra – 6.6 Eur. Miltai (1 kg) – 0.87 Eur. Dešrelės (350 gr) – 2.22 Eur. Žuvies piršteliai (16 vnt.) – 4.43 Eur. Sūris (800 gr) – 6,69 Eur. 12 mažų kiaušinių – 2.65 Eur. Pigiausi pomidorai (1 kg) – 2.29 Eur. Jautienos sultinio dėžutė – 1,8 Eur.
Kai nedaug perki, didelio skirtumo tarp Vokietijos ir Prancūzijos kainų nepajauti. Perkant tuos pačius produktus už 50 Eur, Vokietijoje gal sutaupytum 2–5 Eur, o Lietuvoje gal ir daugiau sutaupytum nežiūrint į tai, kad pas mus PVM 21 proc.
Kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi, Vakaruose daugelis maisto produktų nėra pigesni, na, o atlyginimai ir kitos išlaidos tai jau atskira tema.
Visas tas prancūziškų pirkinių krepšelis niekuo neypatingas, kaip ir visur – išskyrus sūrį. Kai atidariau, tai į nosį trenkė kvapas, primenantis neskalbtas kojines. Pagalvojau, kad sūris sugedęs ir tuoj paskambinau viską žinančiai savo brangiausiajai.
Nuramino. „Visi tikri prancūziški sūriai taip kvepia ir visi prancūzai juos valgo. Valgyk ir jauskis prancūzu“, – sako.
Valgau. Pažįstama iš Prancūzijos pasakė, kad „geras sūris, kuris kvepia kojinėmis. Blogos kojinės, kurios kvepia sūriu“.
Jau trečia para stoviu Prancūzijoje prie įmonės, laukiu, kol iškraus belgiškus sausainius, bet kol kas dar nepasijutau prancūzu.
Nepykite, gerbiami prancūzai, bet man čia nepatinka. Bestovėdamas prisiminiau, kaip vienas didis mūsų politikas, veteranas, ES parlamento senbuvis iš ES tribūnos sakė, kad Lietuva pagal savo gerovės lygį pavijo ir aplenkė daugelį Europos šalių, net vejasi Japoniją. Gražiai kalbėjo, bet jis, gerbiamieji, melavo!
Norime ar nenorime, tikime ar netikime, pavijome ar nepavijome, bet maisto kainomis daugelį Europos šalių dar tik vejamės.
Kiek pastebėjau, pas mus daugeliui maisto produktų kainos mažesnės, nors PVM 21 proc. Prancūzijoje – tik 5,5 proc., bet kainos didesnės ir net Ukrainos ūkininkai savo produktais neįstengė jų sumažinti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
