Emigracija yra labai natūralus reiškinys, sunkiai išvengiamas šių dienų globaliame pasaulyje. Visos šalys, kurios vos tik pasiekia padoresnį išsivystymo lygį, tampa imigracinėmis. Nieko naujo šiame pasaulyje.
Bet, vis dėlto, yra viena valstybė, imigracija iš kurios kelia labai didelį nerimą. Ta valstybė yra mūsų kaimynė per tvorą – Beveikrusija... Oi atsiprašau, Baltarusija.
Neįsileidžiame ekonominių migrantų iš Rusijos, kaip iš šalies agresorės, brutaliai užpuolusios mūsų gana artimą kaimynę Ukrainą, ir kariaujančios ten beprotišką ir netgi savižudišką karą. Neįsileidome bėgančių nuo Putino paskelbtos mobilizacijos, net opozicionierius įsileidome labai atsargiai ir „filtruotai“. Nes puikiai suprantame potencialias grėsmes.
Bet migrantų iš Beveikrusijos... Tai yra, Baltarusijos, Lietuvoje jau beveik 70 tūkstančių. Ši valstybė – jau nieko baisaus, ne priešai, jai gali būti taikomi visai kiti kriterijai nei Rusijai?
Labai noriu patikslinti vieną dalyką: neturiu nieko prieš baltarusius kaip tautą, ir nemanau, kad iš tų 70 tūkstančių migrantų visi (ar bent dauguma) yra nusiteikę prieš mūsų valstybę. Bet, deja, vis daugiau atvejų, verčiančių sunerimti, ir pradėti mąstyti migracijos iš tos valstybės uždarymo linkme – pritaikant lygiai tuos pačius kriterijus, kaip ir Rusijai. Ar bent jau labai, labai griežtai filtruoti ir atsirinkti žmones.
Neseniai nuskambėjo istorija apie atimtą leidimą gyventi Lietuvoje tūlam Maksui, kuris, nors gyveno čia nuo 2019 metų, bet internete šlykščiai dergėsi iš mūsų šalies ir iš mūsų. O kiek tokių panašių maksų nesireiškia ir sėdi tyliai, nekantriai laukdami dienos Z?
Litvinizmas – kita agresyvi kaimyninės šalies pseudoistorinė (beveik sektantinė) ideologija, vis labiau kelianti galvą mūsų šalyje. Įžūliai besisavinantys mūsų sostinę, lietuvių nelaikantys tauta, vagiantys mūsų istoriją ir net pavadinimą. Ir jų Lietuvoje knibžda.
Vėl gi – vieni rėkauja ir reiškiasi garsiai, o kiek sėdinčių tyliai, ir bet kada galinčių sukelti destabilizuojančius neramumus mūsų šalies viduje?
Niekada negalime atmesti tokio scenarijaus, puikiai žinodami, kas tai per diktatūrinė valstybė ir su kokia valdžia.
Nesileiskime suklaidinami žemėlapio. Baltarusijos valstybė de facto neegzistuoja. Tai yra Rusijos „privati valda“, apsimetanti valstybe. Gal kada nors, jeigu Minske prie vairo stotų normali demokratiška valdžia, Baltarusiją tikrai galima būtų laikyti suverenia valstybe, bet dabar taip nėra.
Tai yra Rusija, mūsų mažą valstybę suspaudusi iš dviejų pusių. Beveikrusijos teritorijoje Rusijos tarnybos jaučiasi absoliučiai laisvai, nes žino, kad yra namie. Kiek su normaliais opozicijos ar ekonominiais migrantais, esame prisileidę gryniausių „russkij mir“ atstovų? O tie patys litvinistai – ar bet kokios jų „keliamos bangos“ nebūtų tikra dovanėlė Kremliui?
Pasikartosiu – aš ne prieš baltarusius, ne prieš Baltarusijos opoziciją, gaunančią Lietuvoje prieglobstį, ne prieš netgi ekonominius migrantus, kurie turi švarią biografiją ir antidiktatūrines pažiūras. Bet tam reikia labai, labai griežtos filtracijos. Kur kas griežtesnės, nei yra dabar.
Pasigirsta paaiškinimų – trūksta pareigūnų, tai neįmanoma visų gerai patikrinti. Atleiskit, bet šito negaliu suvokti savo protu! Ar čia yra pateisinimas? Manau, kaip tik turi būti atvirkščiai – jei neturime pakankamai pajėgumų griežtai sukontroliuoti, tai ir įsileiskime TIK TIEK, kiek pajėgiame, su kiek galime susitvarkyti ir smulkmeniškai ištikrinti nuo – iki.
Esame maža valstybė labai pažeidžiamoje vietoje, ir neturime prabangos įsileisti bet ką, iš akivaizdžiai priešiškos valstybės. Tokių klaidų ir nepakankamo atsargumo kaina gali būti labai brangi. Ir mums to, patikėkite, mažiausiai reikia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
