Jauniesiems atlikėjams skirta „Mažoji akacija“. Didžiajame koncerte dainavo jau pripažinti bardai. Ši festivalio dalis vadinama „Akacijos ieškojimas“. Pavadinims atitinka Virgio Stakėno parašyto festivalio himno žodžius: „Tą vakarą vėlų akacijos žiedą / Kėlėm ir laukėm, kas dabar bus / Ir sužydėjo alėja / Lig debesų“.
Atlikėjų būta daug. Reikšmingu festivaliui pasirodymu buvo iš JAV, Mičigano valstijos šiaurėje gyvenančių Mustards Retreat: Deivido Tamulevičiaus ir Maiklo Houghas atliekamos dainos. Dar dainavo Olegas Ditkovskis, Neda Malunavičiūtė, Tomas Sinickis, Vilniaus jėzuitų gimnazijos ansamblis, „Božolė“ choras ir kt.
Gera nuotaika, laisvas bendravimas ir puiki festivalio organizacija tai yra tai kuo patrauklus „Akacijų alėjos“ festivalis. Jis jau subūrė nuolatinį savo klausytojų būrį, bet žadina vis naujus dainuojamosios poezijos muzikos gerbėjus. Tai liudijo ir automobilių gausa miestelio kiemuose ir gatvelėse. Vadinasi, pasodintas akacijos krūmas bujos dar ilgai. Kitais metais jis paraugs į tryliktajį savo gyvavimą. Ar tai nebus lemties ženklas festivaliui virsti gyvenimo būdu?
***
Mykolas Fedaravičius yra kulautuviškis, kraštotyrininkas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.