Nusprendžiau parašyti laišką ir užduoti keletą man aktualių klausimų. Pirmąjį laišką parašiau gegužės 15-ąją. Prezidentei uždaviau paprastus klausimus: kur pietauja mūsų prezidentė? Ar įvairios taisyklės, kurios nustato, kaip prezidentė turi elgtis viešumoje, „leistų“ prezidentei papietauti su studentais pievelėje po kaštonais, jeigu ji to panorėtų? Kaip prezidentė reaguoja į tai, kad studentai pietauja pievelėje priešais prezidentūrą? Koks yra mėgstamiausias prezidentės pietų patiekalas?
Gavau patvirtinimą, kad mano laišką prezidentė tikrai gavo. Po 9 dienų (gegužės 24 d.) gavau trumpą laišką iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos. Ji padėkojo už laišką, patvirtino, kad su juo susipažino, ir palinkėjo sėkmės.
Nustebau. O kur atsakymai į iškeltus klausimus? Parašiau antrą laišką, kuriame pasitikslinau, kada galiu tikėtis sulaukti atsakymų. Jokio atsakymo į pastarąjį laišką, kuris buvo siųstas gegužės 28 d., negavau iki šiol.
Labai nusivyliau tokiu požiūriu į bendravimą su piliečiais. Jeigu nenorima bendrauti, taupomi ištekliai, tuomet ir nereikia tokios paslaugos siūlyti. Šis reikalas jau buvo pamirštas, bet prisiminti jį privertė per metinį pranešimą prezidentės išsakyti komentarai ir pagrūmojimai, kaip reikia dirbti įvairioms institucijoms. Tada pagalvojau, o kaip pačios kanceliarija? Blogai.
Žinoma, tai smulkmena, bet kartu ir rodo nepagarbą piliečiams, kuriems rūpi, kurie domisi. Juk savo laiške neprašiau išspręsti neišsprendžiamų dalykų, duoti pinigų ir pan. Tiesiog norėjau labiau susipažinti su prezidente kaip asmenybe, sužinoti jos požiūrį į tokius paprastus, bet kartu ir svarbius dalykus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
