Ekspertai mušimo žymių nerado, kalytei sprogo širdis.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos savanorė Renata Alavočiūtė dalijasi kalytės šeimininkės pasakojimu apie įvykį.
„Kai po dviejų valandų lėkimo prisijungiau prie mūsų sodo keliuku lėtai judančių mašinų, pamačiau tarp jų ir policijos automobilį, suprantu, kad šis kortežas juda link mūsų sodo. Kai mūsų kalytė nepašoko džiaugsmingam pasveikinimui, nepuolė laižyti nevalingai riedančių ašarų, bet liko gulėti kepinama kaitrios vasaros saulės, supratau, kas nutiko.
Kaip mums pasakojo įvykį matę žmonės, Goody išgirdo lėbautojų klyksmus, pajuto grėsmę ir ėmė loti. Tai, ko gero, suerzino sugėrovus. Jie puolė niekuo dėtą šunelį. Drebėdama iš baimės, kalytė parlėkė ir pasislėpė po sodo stalu. Vienas iš galvažudžių atsekė paskui kalytę klykdamas: „Kur ta su kaspinėliu, aš ją užmušiu!“ Negrabi ranka bandė sugriebti kalytę.
Liudininkai pasakoja, kad vyras griebėsi lazdos. Kalytė gynėsi, paliko ženklą ant žudiko rankos.
Vyrai užvaikė gyvūną. Paskui pabūgo artintis prie silpstančio šuns kūno. Tada kitas išgertuvių dalyvis užvedė automobilį, ir, nukreipęs šviesas į Goody, rovė pirmyn. Žmonės išgirdo trenksmą ir silpną šuns cyptelėjimą. Naktį, kai viskas aprimo, baudėjai sugrįžo maskuoti pėdsakų: nuo savo sklypo patvorio jie nuvežė kalytės kūną prie bendro keliuko ir numetė.
Aplankę daugelį sodo kaimynų supratom, kad yra žmonių, nepraradusių sąžinės ir atsakomybės už tuos, kuriuos prisijaukinom. Jie pasakojo, ką matė ar girdėjo. Ačiū jiems. Jų padedami mes kovosim.“
***
Kalytės šeimininkės pasakojimą užrašė Renata Alavočiūtė. Ji yra Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus savanorė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
