Vaikystėje miškais ir palaukėmis lakstę kauniečiai broliai Arnas ir Robertas, lig soties prisirinkdavo jų patys. Pradėję studijuoti ir dirbti jaunuoliai retai beranda laiko ištrūkti į gamtą, o miško gėrybių vasarą paprastai nusiperka turguje arba tiesiog pakelėse.
“Kaip įprastai sekmadienį užvažiavau į turgavietę nusipirkti šviežių daržovių, susiviliojau ir čia pat prekeivių siūlomomis voveraitėmis, – nevartok.lt pasakojo Arnas. - Deja, pradėjęs ruošti jas supratau, kad parsinešiau prieš savaitę, o gal ir seniau rinktų grybų – jų koteliai buvo gerokai sudžiūvę, matyt, prekiautojos sukrautame stiklainėlyje tik viršutiniosios voveraitės, į kurias ir atkreipiau dėmesį, buvo šviežios. Labai nusivyliau ir sugadinau mudviejų su broliu vakarienę, mat pusė nusipirktų grybų buvo visiškai neskanūs”.
Vilnietė Auksė nevartok.lt skundėsi dėl pardavinėjamų nešviežių uogų: “Turiu septynmetę dukrelę, mokyklos atostogų metu noriu natūraliomis priemonėmis pastiprinti jos akytes ir gan dažnai nuperku mėlynių iš turgaus ar tiesiog prie prekybos centro. Uogos nėra pigios, bet blogiausia tai, kad jau nebe pirmą kartą “pasiseka” nusipirkti nešviežių”. Moteris skundėsi, kad peržiūrėdama nusipirktas uogas dažnai randa įmaišytų sudžiūvusių arba atvirkščiai – pradėjusių rūgti.
Skaitytojai nevartok.lt teiraujasi, kur yra saugu pirkti miško gėrybes, kaip prekyba jomis yra kontroliuojama? Kaip įsitikinti, kad parduodamos gėrybės yra šviežios, kiek laiko nuo nuskynimo ar surinkimo jomis apskritai gali būti prekiaujama? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis tokius produktus iš turgaviečių ar tiesiog pakelių ar parduotuvių prieigų prekeivių?
Perkantys pakelėse – be garantijų
Pirkdami miško gėrybes, kaip ir bet kuriuos kitus maisto produktus, pirkėjai turi tam tikras vartotojų garantijas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlieka valstybinę maisto kontrolę prekybos įmonėse, turgavietėse ir pan. Tačiau pakelėse miško gėrybėmis prekiaujančių žmonių VMVT nekontroliuoja, tad pirkėjai savo kaip vartotojų garantijų netenka. “Perkant žmonių surinktais grybais ar uogomis galima tik pasitikėti parduodančio jas žmogaus žodžiu, bet jei parsivežę namo pamatysite, kad grybai sukirmiję, niekam apskųsti tokio pardavėjo negalėsite”, – nevartok.lt sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Franc Komarovskij.
Pardavėjams – griežta kontrolė
Teritorinės VMVT kontroliuoja kaip prekiaujama miško gėrybėmis prekybos centruose, turgavietėse, grybų ir uogų supirkimo punktuose. Be to, vykdoma griežta iš trečiųjų šalių importuojamų grybų ir uogų kontrolė. Miško gėrybėmis prekiaujantys ūkio subjektai yra užregistruoti VMVT maisto kontrolės informacinėje sistemoje ir turi Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kurį išduoda teritorinės VMVT. Visi maisto tvarkymo subjektai yra suskirstyti į rizikos grupes, ir pagal riziką nustatytas jų tikrinimų dažnumas. Planuojant tikrinimus, parduodamų grybų ir uogų mėginių atrinkimą ir kt. kontrolės veiksmus atsižvelgiama ir į produkto specifiką, sezoniškumą.
Grybams ir uogoms galiojimo laikas nėra tiksliai apibrėžtas
Pagal Lietuvos higienos normą grybams, uogoms nereikalaujama nurodyti tinkamumo vartoti termino. Grybai, uogos tinka vartoti, kol atitinka nustatytus jų kokybės ir saugos reikalavimus (yra nesugedę, nepažeisti puvinio ar kenkėjų, mechaniškai nepažeisti, būdingo skonio ir kvapo).
Prekiaujantys šviežiomis gėrybėmis turi laikytis nustatytų švaros taisyklių
* Miško grybų ir jų gaminių kokybės reikalavimai patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu. Reikalavimai taikomi visiems šviežiems arba konservuotiems valgomiesiems miško grybams (išskyrus konservuotus kultūrinius Agaricus genties grybus, t.y. pievagrybius):
* Grybai turi būti sveiki, švarūs, mechaniškai nepažeisti, su kuo mažiau kirmgraužų pėdsakų, grybų rūšiai būdingo skonio ir kvapo.
* Mineralinės priemaišos šviežiuose grybuose gali sudaryti ne daugiu kaip 1,0 proc. masės; augalinės kilmės priemaišos – ne daugiu kaip, 0,3 proc. masės; grybų kiekis su kirmgraužų pėdsakais – ne daugiau, kaip 10,0 proc. masės (įskaitant 5,0 proc. labai kirmgraužų pažeistų grybų).
Šių grybų kokybės reikalavimų privalo laikyti visi prekiautojai.
Uogų kokybės reikalavimus reglamentuoja 2011 m. birželio 7 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas.
Uogos, skirtos prekybai, turi būti:
* Nepažeistos, nesugedusios, švarios, be kenkėjų ar jų nepažeistos, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio, pakankamai subrendusios.
* Kiekvienoje partijoje leistina, kad 10 proc. produktų (pagal skaičių arba svorį) neatitiktų būtiniausių kokybės reikalavimų, tačiau iš jų (10 proc.) puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiu kaip 2 proc.
Prieš gamindami perrinkite uogas, išmeskite nepažįstamus grybus
“Prieš valgant ar ruošiant patiekalus, tiek grybai, tiek uogos turi būti perrinkti, jei reikia nuvalyti ir nuplauti. Ruošiant miško grybus, būtina kruopščiai patikrinami, ar tarp jų nėra nevalgomų grybų. Nežinomų ar abejonių keliančių grybų maistui vartoti nereikėtų, tokius geriau išmesti. Laikotarpis, kurį šviežios uogos ir grybai yra tinkami vartoti priklauso nuo laikymo sąlygų juos surinkus. Visuomet reikia stengtis šviežias miško gėrybes suvartoti ar ruošti atsargas žiemai kaip galima greičiau po surinkimo, kai jų maistinės savybės ir skonis yra geriausi. Jei atsitiktinai į krepšį su uogomis pateko kelios pernelyg prisirpusios ir jau pradėjusios rūgti ar keli kirmgraužų pažeisti grybai, tai tikrai nereiškia, kad reikia išmesti visas surinktas gėrybes. Tačiau labai svarbu tiek grybus, tiek uogas kaip galima greičiau po surinkimo perrinkti, nuvalyti ir nuplauti, taip sveikos uogos ir grybai bus apsaugoti nuo pakenktų.
Jei nesiruošiama miško gėrybių suvartoti iš karto, tuomet jas reikėtų tinkamai apruošti neilgam saugojimui (pvz.: uogas apiberti cukrumi, grybus – apvirti). Taip apruoštas miško gėrybes rekomenduojama saugoti šaldytuve. Kiekvienas žino bent keletą grybų ar uogų ruošimo receptų, tačiau grybų mėgėjai turėtų atminti, kad grybai – gana sunkiai virškinamas produktas, todėl reikėtų juos vartoti atsargiau, nevalgyti vakarais ir pan. Atidūs turėtų būti ir alergiški žmonės. Vienos iš dažniausiai alergijas sukeliančių uogų yra braškės ir žemuogės”, – nevartok.lt pasakojo VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas F. Komarovskij.
O kokių patarimų šia tema turite jūs? Diskutuokime!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
