Įtariu, pradžioje likčiau stovėti be žado (kelias sekundes), po to bandyčiau ramiai pakamantinėti, kaip tai įvyko. Po to - panika, pyktis, isterija ir… nežinau, rimtai nežinau, ką daryčiau tokioje situacijoje ir kaip visa tai baigtųsi.
Ačiū Dievui, darželis kurį lanko mano sūnus, yra beveik idealus. Kai vyras paprašė vyresniojo sūnaus (beveik visas vyras jau) parvesti brolį namo, jis grįžo namo vienas. O vyras dar ir pastabų sulaukė telefonu. Skambino auklėtoja, kuri paaiškino, kad JAI nepažįstamiems asmenims be raštiško vieno iš tėvų įgaliojimo ar prašymo vaiko ji neatiduos.
Bet ar tai pirmas kartas, kai dingsta vaikas iš ikimokyklinės įstaigos? Tikrai ne. Ne taip seniai, liepą Vilniuje dvi šešiametės sugebėjo palikti darželio teritoriją ir aplankyti „Akropolį“ ir „Ozą“. Darželio auklėtojos niekaip nesugebėjo paaiškinti, kaip šešiametės sugebėjo dingti iš jų stebėjimo lauko. Pateisinimui, galima pasakyti, kad mergaičių dingimas buvo greitai pastebėtas ir jos rastos po dviejų valandų sveikos ir gyvos, tik sugadinusios daug nervų tėvams, auklėtojoms ir policijos pareigūnams.
O birželio mėnesį Palangoje policijos pajėgos buvo mestos pusketvirtų metų berniuko paieškoms. „Linksmiausia“, kad vaiko dingimo faktas buvo pastebėtas tik tada, kai berniuko į darželį namo parsivesti atėjo mama. Ir tik tada, auklėtoja susizgribo, kad vaiko nėra…
Didžiausia atsakomybė dėl šių ir panašių įvykių, be jokios abejonės, tenka vaikus pražiūrėjusioms auklėtojoms. Juo labiau, kad dažniausiai vaikų pasigendama tik tuomet, kai vaikų ateina pasiimti mamos.
Taisyklė, kuri galioja ne pirmus metus, skamba taip: „Visose įstaigose turi būti sudarytos saugios ugdymo sąlygos. Siekiant užtikrinti tinkamą ir pakankamą vaikų priežiūrą, vienu metu grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų amžiaus turi dirbti ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas) “.
Ne pirmus metus kalbama apie tai, kad darželiuose tragiškai trūksta darbuotojų, kad darželiai perpildyti vaikų, kad grupių sąrašuose - po 21 vaiką. Netgi sunkiai įsivaizduoju, kaip auklėtoja galėtų susitvarkyti su 21 bėgiojančia mano jauniausio sūnaus kopija... Mano sūnus – gyvas sidabras, tik paleisk vaiką iš akių bent sekundei – toje pačioje vietoje nerasi, o jeigu tylu bent 5 minutes, vadinasi KAŽKAS VYKSTA.
Viena auklėtoja turi tvarkytis, o babytės–padėjėjos–slaugutės–auklytės atlieka ir tų pačių sargų pareigas. Ir grupių ne viena, dvi ar trys. Vakarų Europos šalyse toks vienai auklėtojai priskirtų vaikų skaičius būtų nesuvokiamas dalykas, tačiau jei jau esi atsakinga už tokį būrį vaikų, būk maloni, visus juos ir sužiūrėk.
Kas gi turi atsitikti tokio, kad savivaldybės ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikų saugumo užtikrinimas taptų realybe, o ne popieriaus skiautėje rašytais žodžiais? Įsivaizduokite, kad visi mano minėti dingę vaikai būtų išbėgę į gatvę? Darželiuose prasidėtų tikrinimai, patikrinimai, nuskristų kelios galvos? O ką daryti tėvams? Kaip tokiu atveju gyventi tėvams, kurie palieka vaikus lyg ir saugioje aplinkoje, suaugusių tetų (t.y. auklėtojų) priežiūroje? Apie kokį pasitikėjimą kalbame tokiu atveju?
Ką galime pasiūlyti darželiams? Reikalauti kiekvieną kartą iš tėvų dokumentų? Nesunku, sakyčiau. Bet ką daryti tokiu atveju, kai mama ištekėjusi už kito vyro arba jos pavardė mergautinė ir mamos pavardė nesutampa su vaikų pavardėmis? Nešiotis nuolat į darželį vaikų gimimo liudijimus? Ne išeitis, tikrai.
Rašyti įgaliojimus kiekvienam asmeniui ir dar įklijuoti nuotrauką, kad tai - tikrai tas asmuo nepagelbės, ypač vasarą, kai tėvai vaikus pasiima tiesiai iš žaidimų aikštelės.
Galbūt reikalingas žurnalas, kuriame asmuo, kuris paima vaiką iš darželio, pasirašytų? Tarkim: „Vardenė Pavardenė mama 17 val. 05 min. Vaikas paimtas. Parašas“. Truputį papildomo biurokratizmo, bet kažkiek, bent jau kažkiek mažinančio riziką, užtikrinančio tvarką ir mažamečio saugumą.
Aš džiaugiuosi savo vaiko lankomu beveik idealiu darželiu: patekti į darželio patalpas galima tik surinkus skaičių kombinaciją prie durų (kodinė spyna). Vis dėlto iki visiškos laimės dar norėtųsi pasiūlyti, kad lauko varteliuose (kurie įrengti tvoroje, juosiančioje darželio teritoriją) būtų įrengtos spynos, panašios į tas, kurios yra kiekviename viešbutyje. Be to, mamoms, tėčiams, močiutėms ir seneliams tiesiog gyvybiškai būtina bendrauti su darželio auklėtojomis - juk tai teta, kuri dieną, darbo metu, „pavaduoja“ mamą.
Vaikų saugumas – mūsų didžiausias rūpestis. Ir pinigai yra tokie beverčiai popierėliai, kai juos pradedama lyginti su vaiko sveikata ir gyvybe.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
