Pirmiausia mano pareiga yra sureguliuoti, kad vaikai žinotų, kas užduota. Vyresniajam jau nereikia to priminti, bet mažėliui visada pasakau, kad užsirašytų, ką reikia padaryti namuose po pamokų. Tam jis turi atskirą sąsiuvinuką.
Jei kartais grįžta ir nežino, kas užduota, turime kelių šaunių klasiokų telefono numerius. Sūnus paskambina jiems ir paklausia.
Jei grįžtu iš darbo anksčiau, paklausiu sūnaus (abiejų), kaip jis planuoja praleisti popietę, kada ruoš pamokas. Visada patariu, o kartais ir liepiu pamokas ruošti ne vėliau kaip 19-20 val. Sudėliojame dienotvarkę - kada ruoš pamokas, kada valgys, kada eis į lauką, kada žais kompiuteriu. Kitaip abu lieka neišsimiegoję, o pamokos paruoštos su klaidom.
Man svarbu juos pamaloninti gražiomis rašymo priemonėmis, sąsiuviniais. Matau, kaip sūnūs, ypač mažesnysis, džiaugiasi, kai nuperku ar padarau tai, kas jiems patinka - rašiklį, kuprinę, stalinę lempą. Jei tik galime, tokius daiktus renkamės kartu.
Jei dienos pabaigoje mano ketvirtokas nebūna paruošęs pamokų (taip nutinka vis rečiau!), susiimu, skaičiuoju iki 100, kad neužstaugčiau ant jo. Esu skaičiusi, kad labai svarbu nepažeminti, neįbauginti vaiko. Tik pasakau, kad liūdžiu, bet tikiu, kad kitą kartą jam išeis geriau. Taip pat patikinu, kad galiu jam padėti, jei kyla sunkumų ir kad labai tikiuosi, jog rytoj jis pamokas paruoš.
Taip pat labai džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai jie savarankiškai susiruošia į mokyklą - susideda daiktus, priešpiečius, kartais net atsikelia be mano ar tėčio žadinimų. Ypač, kai padeda vienas kitam. Visada švelniai jiems šypsausi, kai taip padaro. Bet ir nesistengiu girti, tegu jie tai daro iš malonumo ir džiaugsmo, o ne dėl mano pagyrimų!
Dažnai sau primenu, kad svarbiausia yra ne rezultatai mokykloje. Atsimenu, kaip man nepatikdavo, kai tėvai nuolat klausinėdavo, kaip sekasi ir kaip pakvaišę džiaugdavosi mano penketukais, tarsi jiems reikėtų ne manęs, o mano pažymių. Vengiu taip daryti, dažniau kalbamės su sūnumis apie jų draugus mokykloje ar mokytojus, apie tai, kas jiems patiko pamokose negu apie pažymius. Matau, kad po to jie, nors ir stenėdami, imasi ruoštis pamokoms - supranta, kad jiems patiems tai naudinga.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
