Skubi kontracepcija vartojama po nesaugaus lytinio akto ar kontraceptinės apsaugos sumažėjimo. Tokiomis akimirkomis imama nerimauti dėl galimo nepageidaujamo nėštumo. Juk ne vieno jauno žmogaus rankos ima drebėti pagalvojus, jog tektų atsisveikinti su didžiąją dalimi savo ateities planų bei priimti atsakomybę auginant atžalą, kurios atėjimui į šį pasaulį jis dar nėra pasirengęs.
Paprastai apie tai pagalvojama jau po laiko ir neįvertinat tikrosios pastojimo tikimybės. Daugybę pavydžių galima rasti diskusijų forumuose, kur moterys praleidžia ne vieną valandą, nervingai laukdamos atsakymų į likimo draugėms užduotus klausimus. Štai puikus pavyzdys: „Sveikos, merginos! Norėčiau paklausti, jei po 36 val. išgėriau staigią kontracepcijos priemonę, ar aš jau saugi? Ta prasme, jau tikrai negaliu būti nėščia? Ar dar yra maža galimybė... Man 23 m.?“
Susidaro įspūdis, jog mergina ne tik nenutuokia apie skubios kontracepcijos, kuria pasinaudojo, veikimo principus, bet ir nežino moters vaisingumo fiziologijos. O juk moteriai viena iš kertinių ašių gerai savijautai – savo kūno pažinimas.
Suprantama, tiek jaunas, tiek visiškai subrendęs lytiškai aktyvus žmogus turėtų žinoti, jog pastojimas – tai procesas, kurio metu susijungia spermatozoidas su kiaušialąste, įvyksta apvaisinimas. Patyrusios moterys su šypsena skaito klausimus paauglių, kurie isterijos pagauti ieško išsigelbėjimo: „Mes su draugu mylėjomės pirmą kartą ir jis spėjo ištraukti, tačiau baigė man ant pilvo. Man tik 16 metų. Ar aš galiu pastoti?“
Tam, jog įvyktų apvaisinimas, sperma turi patekti į moters makštį arba ant makšties prieangio (tikimybė išlieka, jei išsilieja ant apatinio trikotažo ties makšties prieangiu). Nesvarbu, kelintas tai lytinis aktas, jei tai atsitinka esant moters vaisingoms dienoms, pastojimo tikimybė išlieka.
Yra žinoma, kad kiaušialąstė gyvybinga iki 24 val. po ovuliacijos. Tuo tarpu, spermatozoidas išlieka gyvybingas net 7 dienas po ejakuliacijos. Vadinasi, moters vaisingos dienos yra 5 dienos prieš ir 5 po galimos ovuliacijos dienos (ji įvyksta praėjus 14 dienų po pirmosios menstruacijų dienos). Štai čia slypi atsakymas į klausimą „Laukti ar ne?“
Jei pora vis dėlto nusprendžia nelaukti, reikia veikti nedelsiant. Vaistinėse be recepto galima įsigyti dviejų pavadinimų preparatų, kurių kaina svyruoja nuo 50 iki 55 litų. Dalis jaunimo įvardija šią sumą kaip per didelę, tačiau kitų alternatyvų nėra.
Vis dėlto, prieš perkant bei naudojant, reikėtų susipažinti su šiuo preparatu, kurio veiklioji medžiaga yra levonorgestrelis – tai sintetinis progesterono analogas, kuris slopina kiaušialąstės atsiskyrimą iš kiaušidės, trikdo apvaisinimą arba neleidžia apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti gimdos gleivinėje, taip sumažindamas pastojimo tikimybę (efektyvumas iki 84 proc., jei išgeriama per artimiausias 72 valandas).
Tabletės neveikia, jei moteris ją suvartoja vėliau kaip po trijų dienų ar buvo pastojusi jau prieš lytinį aktą, o pačios tabletės veiksmingumą mažina tuo pačiu laikotarpiu vartojami (geriami, leidžiami) vaistai nuo epilepsijos, tuberkuliozės, grybelių sukeltų ligų, ŽIV infekcijai gydyti bei preparatai, kurių sudėtyje yra jonažolės.
Tabletės suvartojimu nerimas, ypač jaunos merginos, nesibaigia: „Taip, žinau, bet nenorėjau aš jokių kraujavimų, pilvą skauda, žiauriai silpna, galvą skauda, jaučiasi, kad ne mėnesinės, o tiesiog kraujavimas kažkoks keistas... Jaučiu dabar išsireguliuos visiškai ciklas, o jau buvo susitvarkęs... nebegersiu aš jo daugiau, tikrai nekaip jaučiuosi...“
Būtent šie simptomai: pilvo apačios maudimas bei skausmas, pykinimas, vėmimas, gausios ar pernelyg trumpos menstruacijos arba jų vėlavimas, dažnai pasireiškia kaip šalutinis poveikis, kuris gali prasidėti po 5-6 dienų ir trukti iki 24 valandų. Bet kuriuo atveju moteris ne vėliau kaip po 3 savaičių turėtų kreiptis į gydytoją, jog įsitikintų, kad viskas gerai ir medikamentas suveikė. Klaidingai manoma, kad negausios kraujingos išskyros („patepliojimas“) yra menstruacijų pradžia. Taip gali nutikti ir prasidėjus nėštumui.
Vis dėlto tikiuosi, kad žinojimas ir galimybė rinktis lytiškai aktyviems žmonėms netaps alternatyva lengvabūdiškam seksui, o leis pasirinkti jiems priimtiniausią apsisaugojimo priemonę ir pasitikti naują gyvybę tuomet, kada ji bus laukiama ir mylima.
***
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties "Tavo seksualinė sveikata" tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
