Vieną dieną, kai man jau buvo 23 metai, kažkas kinktelėjo į galvą, ir pradėjau sportuoti namuose, vakare po darbo bandžiau pabėgioti aplink nedidelį ežeriuką, ir tai padaryti tapo itin sunku. Supratau tik vieną, mano rūkaliaus karjera pakibo ant plauko.
Būdų, kaip mesti, girdėjau daug, bet vienintelis kuris man užstrigo, buvo pats paprasčiausias - būti sąžiningam su savimi ir tikėti, ką noriu, ar nenoriu daryti. Paklausiau savęs, ar aš esu melagis ir ar mano ketinimas mesti yra tikrai rimtas, ir argumentų tam tikrai pakako.
Tą pačią dieną, kai apsisprendžiau, viskas liko po senovei. Dabar tik reikėjo dienos, kada rytas prasidės be cigaretės. Tas rytas išaušo gan greitai, nes kiekviena diena bylojo apie mano plaučių stovį bėgiojant nedidelį atstumą aplink ežerą. Po kelių dienų pasakiau "gana".
Jokios cigaretės ir pasididžiavimas savimi... Tai ir tęsėsi ilgus metus, tiesiog buvau ir toliau sąžiningas su savimi ir savo norais, nebandydamas išrasti dviračio ar sureikšminti problemos ten, kur jos nemačiau. Tiesiog nenorėjau rūkyti, o kai žinojau savo norą, pagundos tapo tik priemonė šlykštėtis cigarečių dūmais. Jeigu norite neberūkyti, tai tiesiog nedarykite to, atsisakydami ir neleisdami sau keisti savo nuomonės - tai mano paslaptis!
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“. Jeigu ir jūs atsikratėte šio žalingo įpročio, pasidalinkite savo istorija ir patarimais. Jūsų asmeninių istorijų ir patarimų laukiame iki spalio 14 d. Savo tekstus ir vaizdus siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
