Vėliau pradėjo darytis bloga, suktis galva. Grįžau namo, atsiguliau į lovą. Pradėjo lova "skraidyti" po kambarį. Apsivėmiau. Ryte buvo bloga.
Nuo to laiko negalėjau net užuosti degtinės ir cigarečių kvapo. Po trejų metų nusprendžiau po 8 klasių stoti mokytis į technikumą. Kiti bendraklasiai irgi ruošėsi baigti mokslus vidurinėje. Buvome "vyrai". Rūkiau nesivaržydamas, tiesiog mokyklos kieme. Rūkyti buvo neskanu, tačiau buvau "vyras".
Galėdavau nerūkyti. Bet kompanijoje, prie stikliuko, cigaretė buvo būtinas atributas. Rūkydavau su pertraukomis. Tai rūkau mėnesį, tai nerūkau savaitę, dvi.
Pakvietė tarnauti Tarybinėje Armijoje. Mečiau rūkyti vos supratęs, kad cigarete teks dalintis dar su bent trim, keturiais kareiviais. Mėgau surūkyti visą cigaretę. Armijoj sportavau, bet paragavęs alkoholio būtinai užsirūkydavau.
Po armijos intensyviai sportavau, todėl apie 2 metus užsirūkydavau tik paragavęs alkoholio. Tačiau vėliau įsuko gyvenimo sūkurys. Kol vartodavau alkoholį, rūkydavau, mesdavau vartoti alkoholį, mesdavau rūkyti.
Paskutinius 12 metų rūkiau sistemingai ir skaniai. Po pakelį cigarečių į dieną ir tai - susilaikydamas. Dažniausiai rūkiau visokį kontrabandinį šlamštą. Taip buvo pigiau. Vėliau pradėjau pirkti cigaretes parduotuvėje. Mano mėnesio išlaidos rūkalams vidutiniškai siekdavo 210 Lt į mėnesį. Kadangi gyvenu su šeima, tai - ženklios išlaidos mano šeimos biudžete. Kad galėčiau rūkyti, susiradau antrą darbą.
Vis sukosi mintis, kad laikas mesti rūkyti. Rūkiau apie 27 metus. Bandymai mesti buvo nesėkmingi. Greitai griebdavausi cigaretės.
Netikėtai man papuolė elektroninė Aleno Carro knyga "Lengvas būdas mesti rūkyti". Literatūros apie rūkymo žalą buvau prisiskaitęs iki valios, net bandžiau mesti rūkyti elektroniniu paštu, pagal Europos nerūkymo programą. Nesėkmingai.
A. Carro knyga "Lengvas būdas mesti rūkyti" pakerėjo savo paprastumu ir aiškumu. Taip pat tai, kad kol skaitai knygą, būtina sąlyga yra rūkyti. Knygoje aiškiai išdėstyta, kad rūkyti visai nėra jokia priklausomybė, o tik baimė, kas bus, jeigu neužsirūkysiu. Pajutau, kad galiu be baimės atsisakyti cigaretės.
Nerūkau jau 7 mėnesius. Pradėjau lankyti sporto klubą. Kvėpuoti lengva. Nebeuždūstu lipdamas laiptais ar skubėdamas į autobusą. Beje, važinėjau automobiliu ir rūkydavau jame. Dabar galiu važinėti viešuoju transportu be baimės, kad stotelėje užsirūkysiu. Aš, kaip daugelis, kurie nerūko, nemėgstu prisirūkiusių žmonių autobuse ir rūkančių viešosiose vietose. Nes aš - nerūkančių pusėje.
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“. Jeigu ir jūs atsikratėte šio žalingo įpročio, pasidalinkite savo istorija ir patarimais. Jūsų asmeninių istorijų ir patarimų laukiame iki spalio 14 d. Savo tekstus ir vaizdus siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
