Gal kokioje šeštoje klasėje mano kaimynas (bendraklasis) iš savo mamos, dirbančios kaimo parduotuvėje, nugvelbdavo po pakelį, kitą „Avia“ ar dar kažkokių cigarečių. Surūkydavome beveik visą pakelį iš karto (į plaučius žinoma netraukdavome).
Baigus aštuonmetę, į vidurinę jau reikėdavo važinėti autobusu. Kartais autobusas nevažiuodavo, kartais į jį nebūdavo įmanoma įsėsti, o iki kito autobuso bent pora valandų reikėdavo laukt. Tada jau ir cigarečių kišenėse pradėjo atsirasti ir jau parūkydavome kaip reikiant, ir taip iki kol į kariuomenę manęs nepaėmė. Ten bent pora kartų buvau kaip ir metęs rūkyt, tik vis nesėkmingai (po keletą mėnesių nerūkydavau).
Grįžus iš armijos ir įsidarbinus gamykloje taip pat bent keletą kartų buvau metęs rūkyt (ir vėl nesėkmingai, po porą mėnesių kaip ir anksčiau). Galiu pridurti, kad po to, kai vėl pradėdavau rūkyt, bene dvigubai tiek supešdavau, palyginus su tai, kiek prieš tai surūkydavau.
Ir taip atėjo 2009 m. rugsėjo 23-oji. Pirmą savo atostogų rytą prabudęs pamačiau, kad mano užauginta pustrečių metų vokiečių aviganė guli negyva voljere. Daugiau kaip pusę netų vežiojau ją pas gydytojus: ir vaistus bei vitaminus leido, ir lašines statė, nepadėjo niekas (tikriausiai erkė pasidarbavo).
Kadangi tuo metu prie savęs cigarečių neturėjau, o į parduotuvę vykti nebuvo jokio noro, tai tą dieną sąžiningai prakenčiau. Po to ir kitą dieną pabuvau nerūkęs, ir po savaitės nepradėjau rūkyt, dar ir po mėnesio bei po metų nebuvau cigaretės į burną paėmęs. Taigi dar ir šiandieną nuo to laiko nesu cigaretės burnoje turėjęs, net netraukia parūkyti, o ir tabako dūmas jau nebekvepia.
Nors niekam nesu sakęs, kad mečiau rūkyt, kai pasiūlo, paprasčiausiai sakau, kad nenoriu, arba kad šiandieną nerūkau. Taigi kokius 30 metelių esu dūmais paleidęs.
Tarp kitko, buvau nusipirkęs knygą „Kaip mesti rūkyti“, tik net atsivertęs jos nebuvau. Gal kokius metus galugalvy ant lentynos ji gulėjo, paskui ją kažkam padovanojau. Padėjo ar ne, kažkaip nepasidomėjau.
Sėkmės metant rūkyti!
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“. Jeigu ir jūs atsikratėte šio žalingo įpročio, pasidalinkite savo istorija ir patarimais. Jūsų asmeninių istorijų ir patarimų laukiame iki spalio 14 d. Savo tekstus ir vaizdus siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
