Skaitydamas ir vykdydamas visus knygos autoriaus nurodymus, su paskutiniu knygos puslapiu surūkė ir paskutinę cigaretę. Ir nerūko jau daugiau nei 4 metus. O štai man tos knygos neprireikė (nors būtent spausdintas variantas buvo skirtas man).
Rūkančiųjų gretose užsilaikiau porą mėnesių ilgiau. Šalia turėjau puikų pavyzdį ir noras įrodyti, kad ir „aš galiu“ suveikė puikiai. O gal lėmė ir pačios noras mesti rūkyti. Aišku, dūmas kvepėjo dar ilgai. Mėgavausi pro šalį einančio rūkaliaus kvapu. Norą parūkyti malšinau stikline vandens. Ir tai suveikė.
Tiesiog mečiau rūkyti ir tiek. Be knygų, pleistrų, kramtomų gumų ar tablečių. Dabar abu kvėpuojame grynu oru. Tad užkietėjusiems rūkaliams pirmiausia reikia tvirto apsisprendimo, o tada visiškai nesvarbu kaip: kiekvienam pagal save.
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“. Jeigu ir jūs atsikratėte šio žalingo įpročio, pasidalinkite savo istorija ir patarimais. Jūsų asmeninių istorijų ir patarimų laukiame iki spalio 14 d. Savo tekstus ir vaizdus siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
