Tiesiog taip išėjo. O gal aš leidau, kad taip išeitų. Bet aš to per daug nesigailiu. Kiekvienas iš mūsų turi priklausomybių, jei ne nuo cigarečių, tai nuo rytinio puodelio kavos (jei kas nežinojot, tai kava irgi narkotikas) ar nuo vakarinio alaus bokalo ar viskio taurės (taip, alkoholis irgi narkotikas).
Dabar, aišku, dauguma ims staugti, kad tai nesulyginami dalykai. Dar ir kaip sulyginami. Pavyzdžiui, tie, kurie išgeriat kas rytą po kavos puodelį, pabandykit jo neišgerti – būsit gerą dienos dalį pikti ir susierzinę, o tie, kurie neišgėrėt vakare įprastos alkoholio dozės, irgi būsit susierzinę.
Aišku galima sakyti „Fui, cigaretės dvokia“... Na, man kavos kvapas kartais irgi verčia vemti, kaip ir alkoholis rožėm nekvepia. O dabar svarbiausias reikalas – dauguma žmonių važinėja automobiliais (aš jo neturiu) ir man jūs irgi dvokiat – man benzino kvapas yra vimdantis. Na, gal dauguma ir nejaučia to kvapo, bet tai nereiškia, kad tai neturi jokios įtakos aplinkiniams. Labai dažnai yra pabrėžiama, kad rūkantys kenkia aplinkiniams (nes pasyvūs rūkaliai suserga plaučių vėžiu). Kiek mano medicininės žinios leidžia, tai plaučių vėžį dažniausiai sukelia mašinų išmetamųjų dujų kietosios dalelės, o ne rūkymas (tik 10 proc. atvejų).
Šita vendeta prieš rūkančiuosius atrodo juokingai, kai tuo tarpu alkoholį vartojantys žmonės pasižymi asocialiu elgesiu (vairuoja išgėrę ir suvažinėja žmones, sukapoja kirviu ar sumuša savo artimuosius – parūkęs žmogus šiaip to nedaro).
Tiesa, dauguma lietuvių labai jaudina, kiek jų mokesčių mokėtojų pinigų nueina rūkalių gydymui – atleiskit, bet aš pirkdama cigaretes (1 pakelis apie 10 Lt) manau, kad pakankamai sumoku (akcizas) savo „būsimam“ (čia dar neaišku) gydymui (o gal ir jūsų alkoholio bei riebalų vartojimo – pasekmė kaip minimum aterosklerozė - gydymui).
Taip, aš rūkau ir dar rūkysiu. Rūkymas yra oficialiai leidžiamas (legalus) narkotikų vartojimo būdas (kaip ir alkoholis) ir aš noriu tuo naudotis. Taip, aš pritariu, kad kitiems žmonėms cigarečių kvapas nėra labai malonus, todėl aš visada troleibusų stotelėje rūkau kuo toliau nuo žmonių ir nepučiu dūmo žmonėms į akis. Tačiau aš irgi turiu teisę rūkyti - kaip kad ir jūs gerti alkoholį, kavą ar arbatą, ar važinėti mašina ir teršti orą.
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
