Po mokslų dar sovietinėje armijoje 1,5 metų rūkydavau daug ir visokį šlamštą, tada nebuvo paprasta gerų cigarečių įsigyti. Po armijos, 1985 metais, man jau buvo 25 metai, rūkymo stažas 11 metų, jau vedęs buvau 5 metus ir auginau dukrytę.
Cigaretės tada nebuvo brangios ir šeimos biudžetas nenukentėdavo, tačiau dažni žmonos priekaištai apie rūkymo žalą išūžė galvą. Todėl nusprendžiau save išbandyti, tiksliau patikrinti, valingas esu ar ne. Pažadėjau žmonai, kad mesiu rūkyti, kuri nelabai tuo patikėjo. Kaip žinia, mesti rūkyti nėra paprasta, todėl nusprendžiau, kad mesiu rūkyti per 1 mėnesį.
Kodėl per 1 mėnesį? Visų pirma todėl, kad nesustresuotų organizmas, palaipsniui priprastų prie mažesnių dozių, antra įtaiga sau, kad ateis ta diena, kai aš neberūkysiu, taip sakant paruošiau savo smegenis prie tos minties. Sugalvojau tokį planą: dvi, tris dienas rūkymas prasideda kaip įprasta - atsikėlus ir baigiamas vakare, prieš einat miegoti. Toliau dvi, tris dienas pradedu rūkyti tik po valandos kai jau būnu atsikėlęs ir baigiu rūkyti 1 valandą prieš miegą. Dar vėliau dvi, tris dienas pradedu rūkyti tik pavalgius pusryčius(buvo pats didžiausias noras tada užrūkyti) baigiu jau 2 valandas prieš miegą.
Va, tokia sistema kantriai ėjau užsibrėžto tikslo. Kas dvi, tris dienas po valandą mažindamas rūkymo laiką: valandą nuo ryto ir valandą nuo vakaro.
Pamažu atėjo ta diena, kai turėjau surūkyti paskutinę cigaretę. O ji atėjo labai netinkamu momentu. Važiavome tada iš Vilniaus į Šiaulius pas draugą į jo gimtadienį. Paskutinę cigaretę surūkiau 12 val. traukinio tambūre. Po 20 min. - jau Šiauliai, vakare balius. Visi mane pažinojo kaip rūkantį, o dabar pamatė, kad nerūkau. Juk visiems rūkaliams žinoma, kaip norisi rūkyti, kai išgeri.
Tačiau aš manau, kad mano metodas man padėjo be didesnių pastangų mesti rūkyti, o juk prisiminkim, dar 12 val. aš surūkiau paskutinę cigaretę. Tačiau noras užrūkyti trumpam grįždavo. Ir po 15 metų ir po 30 metų. Manau tik todėl grįždavo, kad teko dirbti su rūkaliais, kurie rūkydavo kabinete, nors žinodavo, kad pasyvus rūkymas labiau veikia nei aktyvus. Tačiau kažkaip atsispirdavau, gal todėl, kad mano metodas pasąmonėje jau buvo suformavęs mano nuostatas apie rūkymą ir duotas pažadas žmonai.
Taigi gal mano metodas padės kam atsikratyti šio žalingo įpročio. Sėkmės!!!
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“. Jeigu ir jūs atsikratėte šio žalingo įpročio, pasidalinkite savo istorija ir patarimais. Jūsų asmeninių istorijų ir patarimų laukiame iki spalio 14 d. Savo tekstus ir vaizdus siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
