Būdavo etapų, kai mesdavau, tačiau tai buvo laikina. Negalėjau ramiai laukti viešojo transporto stotelėje, rytas be kavos su cigarete būdavo ne rytas. Ką jau kalbėti apie rūkymą ištikus stresinei situacijai, darbo pertraukėlių metu. Ta siaubinga smarvė mane kamavo ir buvau per silpnas jai pasakyti „ne“.
Rūkyti man tikrai nepatiko. Žinojau tai visada. Tačiau buvau tiesiog per silpnas „mesti“. Parašiau kabutėse, nes juk nieko ypatingo padaryti neturime. Tiesiog nerūkyti. Paprastai tariant, rūkyti daug sudėtingesnė užduotis, nei nerūkyti.
Greit bus metai, kai esu laimingasis nerūkantysis. Mečiau visiškai nesunkiai, perskaitęs Alleno Carro knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Beje taip pat esu žiūrėjęs daugybę dokumentinių filmų apie pavojingiausio narkotiko žalą. Tikrai visiems nuoširdžiai rekomenduoju skaityti šią knygą. Nemažai pažįstamų skeptiškai žiūri į knygos skaitymą, tačiau juk ir belaidis ryšys anksčiau atrodė keistai.
Šiaip ar taip, jei jau esate mėginę visas priemones, ir niekas nepasiteisino - mėginti verta viską. Taip pat iš kart noriu visiem pasakyti, kad nevartotumėte pleistrų, gumų, ir t. t. Jie tik primena apie nuodijimosi poreikį.
***
Šis tekstas dalyvauja konkurse „Kaip aš mečiau rūkyti“.
Trijų, redakcijos nuomone, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriams padovanosime savaitgalio poilsį dviems gamtos apsuptyje esančiame viešbutyje „Belvilis“.Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
